- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje padažnėjo atvejų, kai uoste ar jūroje dirbantys rangovai ne tik iš Latvijos, bet ir iš Vakarų Europos šalių bylinėjasi ir dažniausiai pralaimi teismus.
Paplūdimių „maitinimo“ byla
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padėjo tašką 2020 m. pavasarį Palangos paplūdimių maitinimo smėliu byloje. Šis teismas tiesiog nepriėmė nagrinėti ieškovų bylos.
2019–2020 m. žiemą Palangos paplūdimiai buvo beveik visiškai nuplauti. Reikėjo atstatyti atkarpą nuo Birutės kalno iki Palangos tilto ir toliau iki Rąžės upės žiočių.
Pinigai tam buvo skirti iš aplinkosaugos Pajūrio juostos 2014–2020 m. tvarkymo programos.
Maždaug 2,4 km ilgio paplūdimį po konkurso ėmėsi atstatyti Belgijos ir Lietuvos verslo įmonės.
Belgijos kompanija „Jan de Nul N.V“ iš jūros siurbė smėlį ir specialiu vamzdžiu iš laivo pumpavo į krantą. Lietuvos bendrovės „MT Group“ technika iš jūros smėlio formavo 70 m pločio paplūdimį.
Už paplūdimio atkūrimą sumokėta per 3 mln. 50 tūkst. eurų. Rangovai pareikalavo mokėti papildomą 607 tūkst. eurų sumą. Aiškinta, kad vietoje planuotų 180 tūkst. kub. m smėlio su numatytu galimu padidinimu iki 15 proc. buvę panaudota per 273 tūkst. kub. m. Savivaldybė neva nesumokėjusi už papildomus apie 66 tūkst. kub. m.
Ginčas nusirito per teismus. Tiek Klaipėdos apygardos teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai buvo ne rangovų naudai. Lėmė ekspertų išvada, kad paplūdimių pamaitinimui galėjo būti panaudota ne daugiau nei 194 tūkst. kub. m smėlio.
Nė vienas teismas nesuabejojo ekspertų išvada. Nenuostabu, kad byla nesulaukė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėmesio.
Seka: „Rohde Nielsen“ Klaipėdos uoste yra atlikusi nemažai gilinimo darbų, todėl ir teisinių ginčų su ja prisikaupė. / V. Matučio nuotr.
Ginčai su krantinių statytojais
Pasaulinio lygio Belgijos hidrotechninių darbų kompanija „Jan de Nul N.V“ ne kartą buvo atlikusi svarbius darbus gilindama Klaipėdos uostą.
Klaipėdoje ji buvo laikoma patikima. Uosto direkcijai su ja pavyko išvengti kokių nors ginčų teismuose. Gilinimo darbus ji atlikdavo greitai ir kokybiškai, uoste dirbdavo patikima technika.
Panašaus lygio buvo ir Nyderlandų hidrotechninių darbų kompanija „Van Oord Dredging and Marine Contractors“. Su ja uoste taip pat pavyko išvengti kokių nors konfliktų.
Ilgą laiką atrodė, kad Klaipėdos uostas gali turėti teisminius ginčus tik su sovietmečio šleifo neatsikračiusiomis pradžioje lietuviškomis, o vėliau ir latviškomis uosto statybos darbų kompanijomis.
Galima prisiminti nuolatinius uosto teismus su „Klaipėdos hidrotechnika“, statybos darbų įmone „Lokys“, Gargždų „Hidrostatyba“ ir kitomis, kurios maždaug prieš dešimtmetį, o kitos vėliau bankrutavo. Po jų bankroto uoste buvo palikta daug krantinių statybos broko, kurių dalis jau pašalinta, kita dar šalinama už uosto pinigus.
Po jų ėjo tuščią statybos darbų rinką užėmusių Latvijos uosto statybos kompanijų nuolatiniai ginčai su Uosto direkcija. Didžiąją daugumą tų ginčų uostas laimėdavo.
Danų pretenzijų lavinos
Pastaruoju metu buvo įsiliepsnojęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ginčas su Danijos hidrotechninių darbų bendrove „Rohde Nielsen“.
Tęsiasi arba baigiami seni ir pradedami nauji Lietuvos subjektų ginčai su uostų statybininkais.
2020 m. pabaigoje „Rohde Nielsen“ pasirašė 16,2 mln. eurų vertės sutartį su Uosto direkcija dėl uosto akvatorijos gilinimo iki 15 m. 2022 m. kovą Uosto direkcija vienašališkai nutraukė su ja sutartį. Priežastis ta, kad gilinimas nebuvęs atliktas pagal sutartyje numatytą terminą.
„Rohde Nielsen“ atstovai tikino, kad sutarties nutraukimo metu jie buvo atlikę 98 proc. numatytų darbų. Baigti darbus laiku neva sutrukdę blogi orai ir pernelyg ilgas jau atliktų darbų priėmimo procesas.
Teismai danų kompanijos argumentus atmetė. Skundas nukeliavo iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Jo atrankos kolegija atsisakė priimti skundą, kas reiškė, kad įsigaliojo prieš tai priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuri buvo ne „Rohde Nielsen“ naudai.
Tai buvo ne vienintelė „Rohde Nielsen“ byla su Klaipėdos uosto direkcija. Ji figūravo ir garsioje byloje, kur Uosto direkcijai vadovavęs Arvydas Vaitkus bandė priteisti 1,9 mln. eurų žalą iš buvusio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo.
E. Gentvilo vadovaujama Uosto direkcija turėjo ginčą su „Rohde Nielsen“ dėl gilinimo uosto įplaukos kanale ir Malkų įlankoje prie 144 krantinės. Danai tvirtino, kad atlikę daugiau darbų nei buvę numatyta techninėse užduotyse. Pateikė papildomus darbų aktus. Direkcija tai pripažino, siūlė atsiskaityti mažesniais įkainiais, bet danai nesutiko. „Rohde Nielsen“ teismuose sumas prisiteisė. Uosto direkcijai pradėjęs vadovauti A. Vaitkus traktavo, kad Uosto direkcijai buvusi padaryta žala. Jis pabandė ją prisiteisti iš E. Gentvilo, bet nepavyko.
Šiuo metu tarp „Rohde Nielsen“ ir jau naujos kartos Uosto direkcijos vyksta dar vienas teisinis ginčas. Danai bando įrodyti, kad Uosto direkcija jiems sumokėjo netinkamą sumą už uosto akvatorijos dugno valymus Smeltės apsukimo rate. Iš jos prašoma priteisti per 90 tūkst. eurų.
Šį ginčą pirmosios instancijos Klaipėdos apygardos teisme šiemet vasarį laimėjo Uosto direkcija. Tačiau nėra jokios abejonės, kad teismo procesas gali prasitęsti, nes sprendimas apskųstas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pratybų „Perkūno griausmas“ metu Kaune ir Klaipėdoje įsteigtos karinių operacijų teritorijos
Gegužės 2–3 d. pratybų „Perkūno griausmas 2024“ metu aktyvuotos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos, kurios veikia Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu įsteigtose Kauno miesto ir rajono bei Klaipėdos miesto ir teritorin...
-
Skelbiamas konkursas Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo (-iosios) specialisto (-ės) pareigoms. ...
-
Atšilus orams jau maudosi Baltijos jūroje: ne šiaip sau tiek kelio iš Kauno atvažiavom4
Pajūryje – sujudimas. Palangoje tūkstančiai muzikantų iš įvairių pasaulio šalių ir pasilikusių tautiečių po laisvadienio ar net savaitgalio. Žmonės neslepia, šilta saulė vilioja kurorte dar pabūti. ...
-
Galimybės į Neringą atvykti dviračiais – laikinai nėra1
Vykstant Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako ruožo rekonstrukcijai, Neringos savivaldybė prašo keliautojų susilaikyti nuo kelionių dviračiais į Neringą. Šiuo metu nėra galimybės dviračiais pasiekti ne tik Nidos, Preil...
-
Po daugiabučių langais – nemalonūs vaizdeliai: benamėms katėms palieka žuvų atliekas4
Debreceno gatvės mikrorajono gyventojai neslėpė pykčio išvydę, kaip vienas kaimynas po daugiabučio balkonu palieka žuvų žaliąsias atliekas, taip esą maitindamas benamius keturkojus. Uostamiestyje gyventojų pyktis tokiems šiukšl...
-
Sezono pabaiga – kupina džiaugsmingų patirčių
Ketvirtadienio vakarą Klaipėdos dramos teatro kavinėje vyko paskutinis šį sezoną žiūrovų su aktoriais susitikimas „Teatras be uždangos“. ...
-
Artėja išankstiniai rinkimai: balsuoti bus galima Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate1
Gegužės 7–9 d. Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate Liepų gatvėje jau bus galima balsuoti išankstiniuose rinkimuose. Pirmąkart balsavimo biuleteniai bus pritaikyti akliesiems, be to, balsuoti galės ir tie piliečiai, kurių asmen...
-
EIMIN: nuo naujų darbo vietų iki maisto nešvaistymo iniciatyvos
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmussen lankėsi Klaipėdoje, kur susitiko su Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) įsikūrusių inovatyvių įmonių „Omega 365 Lithuania“, „Industrinės sistemos ir in...
-
Klaipėdiečiai piktinasi dėl parkavimo vietų stygiaus: palieka automobilius ir ant šaligatvių8
Klaipėdiečiai vėl piktinasi dėl parkavimo vietų stygiaus, šį kartą Debreceno gatvės kvartale. Neturėdami kur pasistatyti automobilių, gyventojai juos stato ant pėstiesiems skirto tako, nepaisydami tai daryti draudžiančio ženklo. Išk...
-
Uostamiestyje Užimtumo tarnybos pastato remontas pabrango milijonu9
Po daugiau nei dvejų metų remonto atnaujintas Klaipėdos užimtumo tarnybos pastatas kol kas neatiduotas naudoti, nes statybininkai įrengė ne tokias duris. Joms pakeisti prireiks mėnesio. Be to, renovacijos darbai, lyginant su pradine jų kaina, pabrango ...