Pieno krizė prieš savaitę pasiekė apogėjų. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) atstovų, pieno ūkių padėtis yra kritinė, gamyba nuostolinga. Pieno ūkiams kiekvienas litras dabar neša vidutiniškai 10 ct nuostolį.
Valdžios atstovams kalbant, kad nepadės verslui atremti kainų energetinio smūgio, nes įmonės pačios privalo suktis iš padėties taupydamos. Išsukti kas antrą lemputę, kaip valstybės įmonėse? Ar porai dienų išsiųsti darbuotojus dirbti nuotoliu? Puikūs patarimai.
Elektra skirtingiems vartotojams pabrango 10–13 kartų, dujos 10, net 20 kartų, žymėtasis dyzelinas buvo pasiekęs ir trigubą kainą, palyginti su praėjusiais metais. Nenuostabu, kad ir maisto kainos nuolat kyla. Tačiau dalis žemdirbių kalba jau ne apie produktų branginimą, o apie tai, kad be valstybės paramos bankrutuos. Pirmiausia tai gresia paukštininkystės sektoriui.
Pagrindinėje šalies valgykloje svarbiausių valstybės teisės aktų kalvių pamaitinti nekilo ranka nė vienam virėjui anei virėjai. Niekas neištiesė pagalbos šaukšto.
Įpusėjo antrasis mėnuo, kaip įvyko antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas, ir jau visas mėnuo, kai Lietuva patiria energetinį šoką. Kas pasikeitė per tą laiką? Rikiuojasi tūkstantinės eilės norinčiųjų statyti elektrines, naudojančias atsinaujinančius energijos šaltinius, ir gauti valstybės paramą. Deja, kol kas visiems lėšų nepakanka. Verslas, gyventojai svarsto, kas kaltas dėl drakoniškų energijos kainų ir kodėl taupymo naštą valdžia perkelia jiems.
Šalies gyventojai krūpčioja besiklausydami valdžios atstovų būrimų iš kavos tirščių, kiek gali tekti mokėti už elektrą. Sako, gali būti ir visas euras už 1 kWh. Energetikos ministras švyti optimizmu: 2030-aisiais iš elektrą importuojančios valstybės Lietuva taps eksportuojančia.
2022-aisiais patvirtinta užsieniečių įdarbinimo supaprastinta tvarka kvota numatė įdarbinti rekordiškai daug svetimšalių – 35 600. Daugiausia – 16 000 – paslaugų srityje, tačiau čia rugpjūčio 26 d. kvota panaudota iki galo. Pramonės srityje iš 9 500 užsieniečiams numatytų darbo vietų rugsėjo pradžioje buvo užimta 1 819, statybos srityje iš 9 100 – 4 907, o žemės ūkyje iš 1 000 – vos vienuolika.
Šalies institucijų vadovų pareiškimai, kad infliacija jau yra arti piko ribos, mažų mažiausiai neatsakingi. Kai prasidės šildymo sezonas, tada ir bus viskas aišku, kaip yra su tuo kainų kilimu. Kai į prekių ir paslaugų savikainą bus įtraukta ne tik brangioji elektra, bet ir šiluma, bus aišku, ar Vyriausybės žadamas milijardas eurų ne per mažai.
Kuo toliau, tuo labiau kibirkščiuoja elektros temos. Brango, brangsta, brangs. Gyventojai iš kailio neriasi taupydami. Perka taupiąsias lemputes. Šviestuvuose išsuka keletą, dabar, kai energijos sunkmetis, vietoj penkių gana ir vienos. Šeimos nariai vaikšto vienas kitam iš paskos ir išjungia paliktą šviesą.
Nėra to gero, kas neišeitų į dar geriau. Vieni keikia pernelyg paradoksalias elektros kainas, kiti ne tik per miegus iš baimės krūpčioja, kai kas nesustodami žagsi, pasitaiko tokių, kurie juokiasi, o nieko nesuprantantieji pirštą ties smilkiniu sukioja. Mums jau seniai reikėjo brangios elektros. Tik ji mus išmokys prasimanyti pigios energijos.