Nuo 2019-ųjų tyrinėju postdraminio teatro apraiškas Lietuvos teatro scenoje. Tokie spektakliai kaip Łukaszo Twarkowskio „Lokis“ (2017 m.) ir „Respublika“ (2020 m.), Kamilės Gudmonaitės „Trans Trans Trance“ (2017 m.), Artūro Areimos „Hamletmachine“ (2018 m.), Gintarės Minelgaitės komiksų opera „a“ („Alfa“, 2018 m.), Roberto Wilsono „Dorianas“ (2022 m.) žymi nors ir tendencingą, bet lėtą postdraminio – eksperimentinio – teatro augimą mūsų šalyje. Galime pastebėti, kad tokių šiuolaikiškų kūrinių tenka palaukti metus ar net keletą, o ir pasirinkimas nedidelis.