Kova su buvusiais geopolitiniais suokalbininkais nebuvo vienintelis dirgiklis, nuo 1941 m. birželio 22 d. iki 1945 m. gegužės 8 d. kėlęs galvos skausmą Josifui Visarionovičiui Džiugašviliui (1878–1953).
Per 1942 m. vasaros – 1943 m. žiemos kovas pralaimėjimo vadinamajame Stalingrado mieste (dabartinis Volgogradas iki 1925 m. vadintas Caricynu) sau leisti negalėjo nė viena pusė. Tad, siekdamas išspręsti susidariusią padėtį, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) vėl kreipėsi į žymiausią Žukovų giminės atstovą Georgijų Konstantinovičių (1896–1974).
Trečiojo reicho pajėgų atstūmimas nuo Maskvos (1941–1942 m. žiemą) buvo pirmasis svarbus Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) režimo pasiekimas naujajame kare su buvusiais suokalbininkais, tačiau pačios kruviniausios dviejų totalitarinių monstrų – SSRS ir nacionalsocialistinės Vokietijos – kovos dar laukė.
Šnipinėjimo veiklos prasmingumas priklauso ne tik nuo to, kokios vertės informaciją pavyksta sužinoti agentui, bet ir nuo to, kaip šią informaciją panaudoja jo viršininkai (politiniai bei kariniai lyderiai).
Audringai 1941 m. vasarai skaičiuojant paskutines dienas, į SSRS įsiveržusios Trečiojo reicho pajėgos pagaliau pasiekė „ant baudžiauninkų kaulų pastatytą“ monarchų ir revoliucionierių miestą ir, atkirtę vienintelį su išoriniu pasauliu vietovę jungusį geležinkelį, pradėjo daugiau nei 28 mėnesius trukusią Leningrado (Sankt Peterburgo) apsiaustį.
Į SSRS įsiveržusios Trečiojo reicho pajėgos sparčiai judėjo priekin, o beviltišką kovą kovoję sovietai, turėdami po vieną šautuvą keturiems vyrams, netvarkingai traukėsi visu frontu.
Richardas Sorge (1895–1944) gimė Baku priemiestyje, Azerbaidžane, naftos kompanijoje dirbusio vokiečio Wilhelmo Richardo ir rusės Ninos Semionovnos šeimoje 1895 m. spalio 4 d.
Sovietmečio propaganda maitinti žmonės vadinamąją 1917-ųjų spalio revoliuciją dažniausiai sieja su Vladimiro Iljičiaus Uljanovo (1870–1924) asmeniu, tačiau teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad tą dieną visas dėmesys buvo nukreiptas ne į jį, o į Levą Davidočių Bronšteiną (1879–1940).
Levas Davidovičius Bronšteinas (1879–1940), žymiausias Trockių giminės atstovas, gimė 1879 m. lapkričio 7 d. (veikiausiai pagal Grigaliaus kalendorių) semito ūkininko Davido Leontjevičiaus (1847–1922) ir jo žmonos Anos Lvovnos (1850–1910) šeimoje Janovkos (dabar Bereslavkos) kaime Chersono gubernijoje.