2017-09-29 19:00:00
Šiemet sukanka 30 metų, kai, įveikus daugybę kliūčių, Kaune įkurta M.K.Čiurlionio draugija.
Milda Mildažytė-Kulikauskienė
2012-03-12 19:56:31
1944 m. spalio 11 d. Lietuvos TSR Liaudies Komisarų taryba Vytauto Didžiojo Kultūros muziejui suteikė M.K.Čiurlionio vardą ir jis tapo Kauno valstybiniu M.K.Čiurlionio dailės muziejumi. Jame, gerokai karo apniokotame, po poros su puse mėnesio, nuo 1945 m. sausio pirmosios dienos ir pradėjo dirbti Valerija Čiurlionytė-Karužienė – didžiojo menininko sesuo.
Paulius Galaunė ją pakvietė 1944 m. pabaigoje. Su juo buvo pažįstama nuo seno. Jos prisiminimu, vieną dieną jis jai ir sako:
– Jūs sakėte, kad esate tarp dangaus ir žemės. Ką gi, rašykit pareiškimą.– Man vis
2012-03-19 14:32:25
Tęsiame Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus įkūrimo 90-mečiui skirtą rašinių ciklą apie įdomesnius jo istorijos faktus ir saugyklose esančias vertybes.
Nežiūrint Antrojo pasaulinio karo ir pokario sukeltų sunkumų, M.K.Čiurlionio kūriniai jo muziejuje buvo eksponuojami nuolat, o esant galimybei – nedaug akcentuojant kūrėjo jubiliejines datas.
Pavyzdžiui, 1941 m., 30-ųjų kūrėjo mirties metinių proga, muziejuje vyko jo eskizų ir piešinių paroda, 1942 m. – Lietuvos dailininkų apžvalginėje parodoje buvo eksponuota 10 paveikslų, nuo tų pačių metų r
2012-03-30 20:32:15
Valerijos Čiurlionytės-Karužienės vadovaujamo Meno skyriaus, vėliau vadinto Vaizduojamosios dailės skyriumi, veikla gerai atsispindi metiniuose darbo planuose ir ataskaitose. Pavyzdžiui, 1946 m. be eksponatų kaupimo ir inventorinimo buvo valomi nuo potvynio nukentėję M.K.Čiurlionio bei kitų menininkų kūrinių negatyvai, gaminamos M.K.Čiurlionio muzikos kūrinių rankraščių nuotraukos. Buvo valomos nuo karo nukentėjusios muziejaus patalpos, ruošiami eksponatai atstatomai ekspozicijai.
1947–1950 m. buvo gaminamos, kaip rašo V.Karužienė darbo plane, „uždaros kasetės b
2012-03-23 20:42:23
Pagal 1951 m. Ministrų Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos TSR muziejų reorganizacijos ir jų darbo pagerinimo“ projektą norėta M.K.Čiurlionio dailės muziejų sujungti su Kauno karo ir istorijos muziejumi, pavadinant Valstybiniu kultūros muziejumi.
M.K.Čiurlionio muziejų išgelbėjo jau minėtų ir dar nepaminėtų kultūros specialistų, mokslininkų, tarp jų ir – ekonomikos mokslų specialisto Dzido Budrio, tuomečio Meno reikalų valdybos viršininko, polit. ekonomisto V.Pečiūros – atkaklus prieštaravimas.
Viskas kiek aprimo po Tarybų Sąjungos lyderio Josifo Stalino mirti
