Rūta Kupetytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt

2013-06-16 23:46:43

Kova su narkomanija – kova su vėjo malūnais

Narkotikai visada buvo šalia žmonių ir visada bus, o kova su narkomanija prilygsta kovai su vėjo malūnais. Taip teigia Kęstutis Butkus, priklausomybę nuo narkotikų besigydantis metadonu. Anot jo, dėl didžiulio pelno, kurį susišluoja narkotikų prekeiviai, visada bus norinčių jais prekiauti, ir visuomet atsiras korumpuotų pareigūnų, leidžiančių šiam verslui klestėti. „Jau 15 metų visi žino, kad tabore pardavinėjami narkotikai, kiekviena troba užregistruota, vyksta reidai, čigonai sodinami. Tačiau pelnas toks didelis (30 tūkst. litų troba per dieną uždirba), kad

Skaityti daugiau

2013-05-02 02:13:11

Lietuviai – viena labiausiai migruojančių tautų nuo valstybės sukūrimo

Kasmet skaičiuojame, kiek Lietuvos gyventojų išvyko svetur. Emigracijos mastai vieniems kelia nerimą, kitiems suteikia galimybę gyventi geriau. Kur dabar yra artimieji, ne vienas pasakoja pirštu vedžiodamas pasaulio žemėlapį. Kodėl jie išvyko ir kaip sekasi pasilikusiems Lietuvoje – daugybės pokalbių tema. Vieni pastebi, kad užsienyje uždirbti pinigai Lietuvoje virsta naujais namais, padeda susitvarkyti jau turimą būstą, o parsivežtos idėjos gimtinėje tampa realybe. Kiti nerimauja dėl gausėjančio paliktų vaikų būrio ar emigrantų tėvų, kurie nežino, kas senatv�

Skaityti daugiau

2013-05-05 12:45:45

Prezidentas V. Adamkus: pasakiau sau – ištrūksiu iš fabriko

„Mes išvykome tuščiomis kišenėmis ir tik gerų norų, entuziazmo bei vilties vedami. Dabartiniams emigrantams šiek tiek lengviau, nes jie su pilnomis kuprinėmis, kai kurie ir su pilnais lagaminais keliauja. Neskaičiuoju, kiek jų kišenėse yra, bet tikrai daugiau negu penki doleriai, kuriuos turėjau aš“, – sako prezidentas Valdas Adamkus. Antrojo pasaulinio karo metais daug inteligentų atsidūrė Vokietijos pabėgėlių stovyklose. Vėliau dipukais arba išvietintais žmonėmis pavadinti lietuviai nebenorėjo grįžti į komunistinę Lietuvą ir pasitraukė į Vakarus,

Skaityti daugiau

2013-02-23 01:13:18

Lietuviška elektroninė knyga – iki 70 proc. pigesnė nei popierinė

Be tūkstančių popierinių knygų šiųmetėje Knygų mugėje kai kurie leidėjai pristato ir kelis šimtus elektroninių knygų. Tokių knygų kaina yra nuo 30 iki 70 proc. mažesnė nei popierinių. Kai kurių jų galima įsigyti vos už 4 Lt, tačiau daugelis pirkėjų sako, kad lietuviškos elektroninės knygos vis dar yra per brangios. Žemesnė kaina, ekologiškumas, galimybė tekstą papildyti vaizdu ir garsu, greitesnis platinimas – tokius elektroninių knygų privalumus vardija jų leidėjai. Vaikštant po sostinės Knygų mugę, greta lentynų, kuriose išdėlioti tūkstančiai

Skaityti daugiau

2013-03-10 00:01:37

Nauja mada: žmones „veža“ giminės medžio sudarymas

Genealogai pastebi, kad giminės medžių kūrimas Lietuvoje – populiarus užsiėmimas. Lietuvos archyvų skaityklos – sausakimšos, o panorusiems, kad genealoginį medį sukurtų profesionalas, tenka palaukti ne vieną mėnesį. Specialistų teigimu, šiandien giminės praeitimi vis dažniau domisi jaunesnė karta. „Google“ giminės medžio nesudarys Lietuvos valstybės istorijos archyvo skaitykloje sutikta Eugenija Vytautė Širvinskaitė-Eidukaitienė rodo mikrofilmuotas metrikų knygas. Panašiame į kompiuterį įrenginyje galima matyti ranka surašytų metrikų knygų pusl

Skaityti daugiau

2012-11-26 23:09:40

V. Maksvytis: beieškantis darbo jaunimas lengvai pasiduoda

Šiuo metu Europoje maždaug 14 mln. jaunų žmonių neturi darbo, Lietuva – ne išimtis. Pasak specialistų, darbo nerandančio jauno žmogaus motyvacija krinta, o ilgainiui patrauklesnis tampa gyvenimas iš pašalpų. Darbdaviai sako, kad paties jaunimo lūkesčiai – per dideli, tuo metu besirenkantieji profesiją neatsižvelgia į darbo rinką. Anot Europos gyvenimo ir darbo sąlygų fondo atstovo Massimiliano Mascherinio, jaunimo nedarbo mastai Europoje yra milžiniški. Tarp M. Mascherinio minimų šalių – Graikijos, Ispanijos ar Airijos – atsiduria ir Lietuva. Čia, Darbo biržo

Skaityti daugiau

2012-11-12 23:11:21

Lietuvio mokslininko atradimas gali pasitarnauti kovoje su vėžiu

Biochemikas Skirmantas Kriaučionis, tyrinėjantis, kaip atsiranda vėžys ir kaip jis progresuoja, pastebi, kad tai nėra vienalytė liga. Anot jo, nustačius, kokie konkretūs pakitimai ląstelėse vėžinius susirgimus sukelia, būtų galima efektyviau juos gydyti. Jis – vienas trijų mokslininkų, praėjusią savaitę už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva atsiėmęs Švietimo ir mokslo ministerijos apdovanojimą. Biochemikas įvertintas už pasaulinės reikšmės atradimus DNR tyrimų srityje ir bendradarbiavimą su Lietuvos biotechnologais. Įvedus

Skaityti daugiau

Apklausa

Ar esate patenkinti rinkimų rezultatais?

Taip

Iš viso balsų: 1040

Kitos apklausos

Savaitės apklausa:

diena.lt

Renginių organizavimas

diena.lt_728x90_desktop_sticky_DFP