Kartais Lietuva ima panašėti į persirpusią senmergę, kuri gyvena svajomis apie princą ant balto žirgo. Neįtikėtina - bet laikas nuo laiko tai vienas, tai kitas princas ima ir atjoja. Bet tuomet ta mūsų senmergė pradeda purkštauti - tai princo batai ne tokie, kokius matė savo svajose. Tai princo žirgas per storas, tai princas ne tokius kvepalus naudoja, tai jo šukuosena ne tokia, tai dar kas nors - žodžiu, princas neapsikentęs ima ir išjoja pas kitą. O mūsų senmergė - Lietuva vėl paskęsta svajose apie geresnį gyvenimą - „O, kad atjotų princas ... ant balto žirgo.