- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministerija sulaukia vis daugiau gyventojų pranešimų apie Lietuvoje sparčiai plintančius luzitaninius arionus – labai ėdrius invazinius šliužus. Ne vieną skambinusįjį pribloškė jų gausa. Šie itin vislūs šliužai kenkia žemės ūkiui ir kelia grėsmę vietinių moliuskų įvairovei.
Duomenis apie luzitaninių arionų paplitimą šalyje šiuo metu renka Lietuvos entomologų draugija. Ji pakvietė visus gamtos bičiulius padėti išsiaiškinti, kuriose vietovėse šie šliužai gyvena ir kuriose negyvena. Šiam tikslui skirta Stebėjimų anketa. Visų, stebėjusių luzitaninį arioną, prašoma ją užpildyti ir kartu su fotografijomis siųsti el. paštu invaziniai.sliuzai@gmail.com. Išsamesnės informacijos galima teirautis tel. +370 6019 6732. Apibendrinti surinktieji duomenys bus perduoti Aplinkos ministerijai siekiant parengti planą, kaip kovoti su šia invazine rūšimi.
Šis arionas vadinamas luzitaniniu, nes kilęs iš Ispanijos regiono Luzitanijos. Dabar jis paplitęs beveik visoje Europoje. Lietuvą luzitaniniai arionai „atrado“ visai neseniai. Pirmą kartą jie buvo pastebėti 2008 m. Kaune, Kleboniškyje. Tačiau plinta labai sparčiai.
Kadangi šie šliužai yra gana dideli, 7–15 cm ilgio, ir jų daug, tad juos nesunku pastebėti. Jie dažniausiai aptinkami soduose ir parkuose. Daugiausia randama netvarkingose sodybose su gausia, retai šienaujama žole ar pavėsinguose sodų, daržų pakraščiuose. Jie itin mėgsta graužti daržoves su minkštais lapais ir sultingais vaisiais. Jų maistas labai įvairus: žoliniai augalai, ypač garšvos ir kiaulpienės, grybai, negyvi šliužai.
Parkuose jie aptinkami prie vandens telkinių: šaltinių, upelių, kanalų ar tvenkinių su vešlia žoline augalija, įvairiose slėptuvėse nuo tiesioginių saulės spindulių ir šalčio. Šliužai neturi nuo išdžiūvimo apsaugančios kriauklės, o kūno danga labai pralaidi drėgmei, ir ilgas buvimas sausoje šiltoje vietoje jiems pražūtingas. Todėl didžiausia tikimybė pamatyti luzitaninius arionus yra sutemus ir po lietaus.
Luzitaninis arionas yra gerokai didesnis už daugumą kitų mūsų šalyje dažnai aptinkamų arionų šeimos šliužų: kislųjį, juosvataškį, tamsiadryžį ar miškinį. Jis yra oranžinės arba rusvos spalvos. Poruojasi vasaros pabaigoje, o rudenį sudeda baltus rutulio formos kiaušinius krūvelėmis ant žemės po lapais. Kiaušiniai ir spėję išsiristi jaunikliai peržiemoja. Pavasarį jaunikliai išlenda iš žiemojimo slėptuvių, intensyviai maitinasi ir auga. Jie atrodo kitaip nei suaugę šliužai.
Lietuvoje gyvena ir kitos dvi didžiųjų arionų rūšys – rudasis ir didysis arionai. Pastarasis yra retai aptinkamas ir įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Šias tris suaugusių šliužų rūšis lengva supainioti. Suaugęs luzitaninis arionas labai panašus į rudąjį arioną, o jauniklis – į suaugusį kislųjį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Direktorius Perlas, sekretorė Morka ir gidas Irisas: ar esate matę dirbantį katiną?1
Šiaulių katinų muziejuje valdžia priklauso ne žmonėms, o katinams. Muziejui vadovauja škotų stačiaausis Perlas. Jis turi savo sekretorę, o ekskursijas veda ryšių su visuomene atstovas ir puikus gidas Irisas. Kaip keturkojams sekas...
-
Augalai kaip niekad ankstyvi: anksčiau pražydusias astilbes vejasi skubanti hortenzijų kolekcija2
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune jau nuo pavasario augalai stebina neįprastai ankstyvu žydėjimu: įprastai birželio pabaigoje pradedantis žydėti tulpmedis, šiemet tokiu metu žydėjimą jau baigė. O paskutinę birželio s...
-
Sėkminga operacija: iš seklumų išgelbėta per 100 delfinų
Jungtinėse Amerikos valstijose aplink Keip Kodo pusiasalį, Menkių kyšulį, pavyko išgelbėti per 100 delfinų. ...
-
Lietuvos zoologijos sode gimė itin nykstančios Perukinės tamarinos jauniklis5
Nors liaudies išmintis byloja, kad viščiukus reikia skaičiuoti rudenį, tačiau įsibėgėjus vasarai Lietuvos zoologijos sodo lankytojų dėmesio jau laukia gausus būrys naujųjų gyventojų. Šiais metais Zoologijos sode gimė ponis, k...
-
Ekspertai kurs Žaliojo miesto veiksmų planą1
Liepos 3–4 dienomis Vilniaus miesto savivaldybėje vyksta Žaliojo miesto vizijos, strateginių tikslų ir veiksmų kūrimo dirbtuvės. ...
-
Savaitgalis gamtoje: kaip išvengti kalno atliekų2
Išvykos į gamtą ar savaitgaliai gamtoje neretai baigiasi akies nedžiuginančiu vaizdu – konteineriai ne tik perpildyti, bet ir apramstyti įvairiomis atliekomis. Problema neretai yra ne tik estetinė – gyventojai piktinasi, kad ypač sod...
-
Eismą stabdė barsukų žaidimai1
Prie pat Klaipėdos esančiame kelyje nufilmuoti keturi jauni barsukai, kurie buvo tiek užsiėmę žaidimais, kad nepaisė automobilių ir pašalinių garsų. ...
-
Vilniuje lankymui atidarytas rekonstruotas Liuteronų sodas3
Vilniuje po rekonstrukcijos pašventintas ir lankymui atidarytas Liuteronų sodas – Vilniaus evangelikų senosios kapinės ant Tauro kalno. Sovietmečiu likvidavus kapines teritorija buvo žinoma kaip parkas šalia Vilniaus santuokų rūmų. ...
-
Meška iš Baltarusijos į Lietuvą atsivijo briedžio jauniklį6
Kabelių užkardos pasieniečiai fiksavo, kaip Čepkelių raiste iš Baltarusijos į Lietuvą atskuodė ir sieną kirto briedžio jauniklis. Šioje vietoje fizinio barjero nėra, o siena, be kitų priemonių, kontroliuojama stebėjimo sistemomis. P...
-
Penktadienį Lietuvoje užfiksuotas naujas karščio rekordas
Praėjusį penktadienį, birželio 28 dieną, fiksuotas naujas šios dienos aukščiausios oro temperatūros rekordas, termometro stulpelis Druskininkuose įkaito iki 34 laipsnių, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). ...