- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors gyvename seismiškai ramiame regione ir didesnių žemės drebėjimų tikimybė mūsų šalyje yra minimali, Lietuvos geologijos tarnyba nuolat stebi situaciją ir fiksuoja žemės drebėjimus, esančius net už tūkstančių kilometrų nuo mūsų. Į seismologų diagramas patenka ne tik gamtinės kilmės drebėjimai, bet ir žmogaus veiklos sukelti žemės virpesiai.
Plačiau apie tai papasakojo seismologas Andrius Pačėsa.
– Latvijoje įvyko žemės drebėjimas. Kas ten nutiko?
– Manyčiau, kad ten nebuvo jokio drebėjimo, tiesiog keli pranešimai, kad žmonės kažką pajautė. Drįstu spėti, kad ten išgalvoti pranešimai. Savo technologinėse stotyse pažiūrėjome ir nematėme jokių žemės drebėjimo požymių.
– Kaip fiksuojamas drebėjimas?
– Galima sakyti, kad yra kabantis magnetas ir šalia jo ritė. Magnetas pajuda, jeigu pajuda žemės pluta. Ir kai magnetas suvaikšto palei ritę, tada joje indukuojasi elektros srovė. Ta elektros srovė keičiama į skaitmeninius signalus, o paskui tie signalai ateina iki mūsų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar galime savo šalyje sulaukti žemės drebėjimo, kuris galėtų sugriauti namą?
– Dėl namo aš abejoju. Tačiau 2004 metais vyko Kaliningrado žemės drebėjimai, kurie parodė, kad panašaus galingumo drebėjimai gali įvykti ir Lietuvoje, kur iš esmės niekados nėra buvę drebėjimo.
– Kokio stiprumo buvo tas drebėjimas?
– Stipriausias, buvo penkių balų. Skilo sienos, dužo langai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas1
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2
Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2
Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...
-
Vyriausybė nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį1
Vyriausybė trečiadienį nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį. ...
-
Į šešis Kretingos rajono tvenkinius paleista pusantro tūkstančio žuvų1
Šeši Kretingos rajono tvenkiniai pagausinti žuvų ištekliais. Iš viso į juos paleistos keturios žuvų rūšys, kurių bendras skaičius siekia kiek daugiau nei pusantro tūkstančio. ...