– Galėtumėte priminti, kokie žemynai tuo metu buvo ir į kokius jie atskilo?

– Šiaurėje kontinentai buvo susijungę į Lauraziją, o pietuose buvo Gondvanos superkontinentas. Kaip tik vėlyvuoju kreidos periodu skilo Gondvana, formavosi Atlanto vandenynas. Afrika atskilo nuo Pietų Amerikos, vėliau – Australija nuo Antarktidos ir galiausiai Antarktida atskilo nuo Pietų Amerikos.

– Šiaurėje irgi vyko panašūs pokyčiai?

– Panašūs pokyčiai buvo ir šiaurėje. Pradėjo vertis Atlanto vandenynas, ir Europa atitolo nuo Amerikos. Galvojama, kad ši žemynų fragmentacija pakeitė ribines sąlygas dinozaurų makroevoliucijai. Makroekologų, evoliucijos teoretikų, nustatyta, kad žemyno dydis turi labai didelę įtaką egzistuojančių rūšių skaičiui. Pavyzdžiui, trys mažesni žemynai, kurių bendras plotas lygus vienam dideliam žemynui, negali turėti tiek rūšių, kiek vienas didelis žemynas, t. y. trys Australijos neatstos vienos Afrikos.

– Dėl kokių priežasčių taip yra?

– Čia yra atviras klausimas, bet galvojama, kad geografiniai rūšių paplitimai apsaugo rūšis nuo atsitiktinio šoko, t. y. nuo įvairių gamtinių atsitiktinumų. Jei rūšis yra plačiai paplitusi ir turi didelį geografinį arealą, labai maža tikimybė, kad visos populiacijos vienu metu patirs išnykimą. Taip pat – kuo didesnis rūšies paplitimas, tuo daugiau galimybių, kad tos vietinės populiacijos prisitaikys prie lokalių sąlygų, tokiu būdu atskils ir suformuos naujas rūšis.

– Kokia jūsų, kaip mokslininko, nuomonė apie šį tyrimą?

– Šis tyrimas labai šviežias, ir man pačiam tik visai neseniai teko jį perskaityti. Manau, patys atsakymai bus galbūt po metų ar dvejų, kai mokslininkai atliks papildomus tyrimus ir juos recenzuos bei atspausdins. Kaip mačiau, pats tyrimas yra neblogas, bet turi ir silpnų vietų – jis neapima geografinių atradimų struktūros. Pavyzdžiui, geriausiai ištirti tie kontinentai, kuriuose gyvena daugiausia profesionalių mokslininkų, t. y. Europa ir Šiaurės Amerika. Tačiau dabar, kai progresas pasiekia ir kitas pasaulio vietas, prasidėjo didžiulė atradimų banga, kurių dalis yra apie dinozaurus ir kitus išnykusius organizmus.

Dauguma šiuolaikinių organizmų, bent jau stambesnieji, jau atrasti, bet dinozaurų atradimai vis dar yra ateities dalykas. Netgi yra statistinių duomenų, kad šiuo metu atrasta tik 20–30 proc. dinozaurų genčių. Per artimiausius 100 metų žinomų dinozaurų genčių skaičius turėtų padvigubėti ir turbūt žinosime dešimteriopai didesnį rūšių skaičių. Dažnai turime problemų dėl neišsamios informacijos. Manau, kad tai silpniausia šio straipsnio vieta, nors šiaip jis man patiko.

– Vis dėlto dauguma mokslininkų sutinka, kad didžiąją dalį dinozaurų rūšių galutinai išnaikino nelemtas meteoritas, nukritęs prieš 66 mln. metų. Ši teorija kol kas priimtiniausia.

– Taip, yra toks mokslinis konsensusas. Dauguma mokslininkų, tyrinėjančių šią problemą, sutinka, kad tai pati patikimiausia teorija, paaiškinanti dinozaurų išnykimą. Kita susijusi teorija teigia, kad dinozaurų išmirimas gali būti susijęs su Dekano trapų išsiveržimais, t. y. potvyniniais bazaltais. Tai yra milžiniškų išsiveržimų vietovės, kuriomis teka bazaltinė lava. Ši vietovė kreidos periodo pabaigoje buvo dabartinės Indijos teritorijoje. Pagal visus apskaičiavimus, Dekano trapai turėjo užimti keletą milijonų kvadratinių kilometrų.

Dabar ten yra didžiulės storymės iki poros kilometrų sustingusios lavos sluoksnio. Pagal apskaičiavimus, milijardai tonų nuodingų medžiagų turėjo būti išmesta į atmosferą. Tačiau ši hipotezė nėra visiškai nepriklausoma nuo asteroido susidūrimo su Žeme hipotezės, nes kiti tyrimai parodė, kad asteroido smūgis turėjo įtakos šios Dekano trapų išsiveržimo intensyvumui. Atsitrenkus asteroidui, elastinės bangos, perėjusios per visą Žemę, susilpnino Žemės plutą ir dar labiau paskatino išsiveržimus. Kitaip sakant, viena katastrofa sustiprino kitos katastrofos poveikį.

– Straipsnyje sakoma, kad dinozaurai sparčiai nyko dar prieš meteoritą. Jei nebūtų masinio dinozaurų nykimo, ar po meteorito jų būtų išlikę daugiau?

– Jų ir yra daugiau, nes po masinio išmirimo prasidėjo nauja dinozaurų diversifikacija. Kainozojaus eroje dinozaurų rūšių yra daugiau nei mezozojaus, tik sumažėjo jų morfologinė įvairovė. Pats asteroido smūgis net paskatino kai kurių dinozaurų rediversifikaciją, t. y. atsigavimą. Mezozojų vadiname dinozaurų era, o kainozojų galima vadinti antrąja dinozaurų era, nes dinozaurų rūšių šiuo metu yra dvigubai daugiau nei žinduolių rūšių. Šįryt greičiausiai jau matėte kelis dinozaurus, pavyzdžiui, žvirblį, varną ar balandį.

– Visi paukščiai kilę iš dinozaurų?

– Paukščiai yra dinozaurai. Jie turi plunksnas, snapus – tai dinozaurams būdingi bruožai. Vienintelis bruožas, kuris skiria paukštį nuo kitų dinozaurų, yra gebėjimas skraidyti. Jei atsidurtumėte kreidos periode, paukščiai jums neatrodytų kaip kažkas išskirtinio, nes matytume visą tęstinumą – plunksnuotus tiranozaurus ir kitus plunksnuotus plėšrūnus. Jie visi atrodė kaip milžiniški vanagai – vaikščiojantys, su dantimis, bet be snapo.

– Turbūt jie buvo piktesni nei dauguma šiandieninių paukščių?

– Ir dabar paukščiai būna labai žiaurūs, tik maži. Grįžtant prie hipotezės, ar dinozaurai galėjo išgyventi (būtent tokie dinozaurai, kokius mes įsivaizduojame, – milžiniški tradiciniai dinozaurai, ne paukštiški), yra atviras klausimas, nes šiame straipsnyje parašyta, kad trys didžiosios dinozaurų grupės patyrė ilgalaikį atsiradimo ir išmirimo greičio disbalansą – atsiradimų sumažėjo, išmirimo greitis liko toks pats. Todėl jų mažėjo.

Tačiau buvo ir išimčių – dvi dinozaurų grupės pasižymėjo priešinga tendencija. Jų įvairovė didėjo, ypač pačiose gausiausiose dinozaurų grupėse (raguotųjų ir ančiasnapių). Kaip galime įsivaizduoti, daug rūšių nebūtinai reiškia daug gyvūnų. Gali būti mažiau rūšių, bet jos gali sudaryti didesnę populiaciją. Šis straipsnis analizuoja, ar sumažėjo pačių dinozaurų, kaip individų, skaičius, ar tik įvairovė. Tos dinozaurų grupės, kurios patyrė rūšių įvairovės didėjimą, išnyko taip pat, kaip ir tos grupės, kurios patyrė įvairovės mažėjimą.

Viena iš dinozaurų grupių, kuri patyrė įvairovės mažėjimą, buvo paukščiai. Bet jie išgyveno. Mano nuomone, šie veiksniai parodo, kad veikiausiai nėra tokio paprasto atsakymo, ar iš tikrųjų įvairovės mažėjimas turėjo įtakos dinozaurų išlikimui.

– Kokios dar dinozaurų rūšys išgyveno iki šių laikų?