Kas fregatoms padeda ištisus mėnesius skristi nesustojus?

  • Teksto dydis:

Mokslininkai pirmą kartą nustatė, kaip fregatos nesustodami gali skristi milžiniškus atstumus.

Pasinaudoję koordinačių nustatymo ir elektros impulsų technologijomis GPS ir EKG, tyrėjai nustatė, kad ilgų skrydžių, trunkančių savaitėmis, metu, paukščiai bent trumpam nugrimzta į sapnų karalystę.

Tai paaiškina, kodėl šie didžiuliai jūriniai paukščiai sugeba beveik be nutūpimo perskristi vandenynus.

Kokios stadijos sudaro miegą? 

Miegas tradiciškai skirstomas į dvi stadijas: greito miego (REM – angl. Rapid Eye Movements, greitų akių judesių stadija) ir negreitų akių judesių – NREM (angl. Non-Rapid Eye Movements) arba gilaus miego stadiją.

REM greitojo miego stadiją žmonės paprastai pasiekia antroje nakties pusėje, paryčiais. Jos metu smegenys dirba intensyviau, todėl paryčiais sapnuojame intensyvesnius sapnus, kurių fragmentus po to prisimename nubudę.

Greitojo miego ciklas sudaro iki 20 proc. mūsų miego. Jūros paukščiai fregatos yra unikalios tuo, kad, pagavusios tinkamą vėją, gali didesnę skridimo laiko dalį praleisti sklęsdamos, o ne mosuodamos sparnais. Todėl turi pakankamai laiko „nusnūsti“.

„International Business Times“ rašo, kad Maxo Plancko instituto mokslininkai pirmą kartą mokslo istorijoje nustatė, jog fregatų sklendimo metu trumpam užmiega ir abu jų smegenų pusrutuliai. Todėl paukščiai panyra ir į gilų miegą, ir į greitojo miego stadiją, kai bando įveikti tolimus atstumus.

Paukščių atsparumo paslaptis 

Iš tiesų, daugybė paukščių rūšių sugeba įveikti didelius atstumus, skrisdamos dienas ar net savaites be poilsio. Tačiau iki šiol nebuvo ištirta, ar jie skrisdami užmiega.

Tiesa, didžiosios antys buvo tirtos. Nustatyta, kad užsnūsta tik vienas jų smegenų pusrutulis, o kitas dirba toliau, fiksuodamas galimus pavojus. Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad būtent ši savybė padeda paukščiams pakelti tolimus skrydžius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių