- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pradedant žydėti liepoms, Valstybinė miškų tarnyba primena šio medžio reikšmę Lietuvos teritorijoje gyvenantiems žmonėms.
Šį vidurvasariu kvapniais žiedais apsipilantį medį lietuviai nuo senų laikų laikė sakraliniu medžiu, todėl iki šių dienų išliko nemažai įspūdingų, senąsias sodybas, dvarus puošusių liepų. Tikėta, kad tai meilės deivės Mildos arba Laimos medis.
Gimus kūdikiui mamos eidavo prie liepos prašyti savo vaikui sveikatos, ilgo ir gero gyvenimo. Vyras, susipykęs su žmona, turėdavo eiti prie liepos prašyti atleidimo. Liepomis sodybas ištisai apjuosdavo bitininkai – tai pagrindinis vasaros medaus aruodas, o jų medus – viena naudingiausių ir labiausiai vertinamų medaus rūšių. Liepos karna (apatinė žievė) senovėje buvo naudojama vyžoms ir krepšeliams pinti, virvėms sukti. Iš kamieno būdavo gaminami indai medui laikyti. Mediena gražiai balta, minkšta, lengva, perdžiūvusi neskyla.
Lietuvoje auga vienuolikos skirtingų liepos rūšių, bet savaime paplitusi tik mažalapė liepa. Tai aukštas medis, galintis užaugti iki 20–30 m aukščio, o skersmuo gali siekti 1–2 m. Dažniausiai turi vieną kamieną, kartais du ir tik retais atvejais būna daugiakamienės.
2021 m. Valstybinės miškų tarnybos statistikos duomenimis, liepynai Lietuvoje užėmė 0,5 proc. viso miškų ploto. Apie pusė šių medynų telkiasi Vidurio ir Pietų Lietuvoje. Liepos – vieni dažniausių medžių, kurie auginami dekoratyviniuose želdiniuose, gatvėse, pakelėse ir sodybose, nes ši rūšis pasižymi atsparumu dulkėms ir užterštam orui, be to, ir auga gana sparčiai. Tai ilgaamžis medis – liepos gyvuoja 500–600 metų, o literatūroje galima rasti duomenų, kad liepa kartais gyvena net iki 1 200–1 300 metų.
Pastaruoju metu vis intensyviau vykdomos seniausių, stambiausių, medžių – gamtos paminklų paieškos, jų inventorizavimas, duomenų bazių ir archyvų kaupimas. Šis darbas turi ne tik kultūrinę, šviečiamąją, bet ir praktinę reikšmę – tai genofondo išsaugojimas. Vertingiausioms mažalapės liepos medžių populiacijoms išsaugoti jų natūraliose augavietėse ir jų genetinių savybių tęstinumui užtikrinti yra įsteigti keturi mažalapės liepos genetiniai draustiniai, atrinkti 306 liepos rinktiniai medžiai. Visiems jiems suteiktas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas. Lietuvoje apie 40 liepos medžių yra suteiktas gamtos paminklo statusas.
Pastarojo įvertinimo metu įvertinta daugiau kaip 80 seniausių Lietuvos liepų. Manoma, kad seniausia ir storiausia šalies liepa auga Kauno rajone, Braziūkų kaime. Apie 500 metų skaičiuojantis 8 m apimties medis vadinamas Liepa motinėle. Vietiniai pasakoja, kad XIX a. viduryje prie liepos rinkdavosi sukilėliai, kuriems liepos drevė buvo tapusi slėptuve. Esą drevėje tilpdavo septyni vyrai.
Lampėdžiuose auganti liepa tituluojama gražiausiu Lietuvos medžiu. Ją žmonės taip ir vadina – Lampėdžių liepa gražuolė. Jos kamieno apimtis beveik 8 m, amžius – apie 250 metų. Kaip pasakojama, tai kadaise viena šalia kitos pasodintos penkios liepaitės, kurios suaugo į vieną kamieną, tačiau viršūne vis dar prilygsta penkių liepų didybei.
Vilkaviškyje, Dabravolės piliakalnio papėdėje, auga daugiakamienė Dabravolės liepa su iš kelmo išsišakojusiais 26 kamienais. Papilės penkiolikakamienė liepa auga Akmenės rajone. 24 m aukščio, per 6 m apimties keturkamienė Žąsūgalos liepa ošia Telšių rajone, 23 m aukščio ir 12 m apimtes J. Grigaliūno devyniakamienė liepa puošia Antakalnio kaimą Kaišiadorių rajone. Iš liepų alėjų įspūdinga Vilniaus rajone auganti sena Vyžuolių dvaro liepų alėja.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žuvų daktaro patarimai1
Deja, kaip ir visi gyvi organizmai, žuvys taip pat serga. Augant žuvų ir žuvininkystės produktų paklausai, didėjant jų suvartojimui, atsirandant naujų žuvų auginimo būdų, o daugumai žmonių pradedant auginti žuvis prie namų esančiuose tvenkini...
-
Rietavo savivaldybėje – gelbėjimo operacija: į šulinį įkrito stirniukas1
Rietavo savivaldybėje ugniagesiai gelbėjo į šulinį įkritusį stirniuką. ...
-
Šikšnosparniai gyvena sudėtingą socialinį gyvenimą: dalijasi maistu, palaiko draugystę1
Šikšnosparnius tiriančių mokslininkų teigimu, šie skraidantys žinduoliai gyvena sudėtingą socialinį gyvenimą, dalijasi maistu ir aktyviai palaiko draugystę. Tai saugoma gyvūnų rūšis, kuri atlieka gyvybiškai svarb...
-
Zoologijos sode – priešistorinių gyvių kopijos2
Niukvėjaus zoologijos sodas lankytojams parodė jau ūgtelėjusius tris žaliųjų arakarių tukanų jauniklius – du patinėlius ir patelę, kurie tik išsiritę iš kiaušinių labai priminė priešistorinius gyvius – dino...
-
C3S: praėjęs birželis buvo karščiausias istorijoje4
Praėjęs birželis buvo karščiausias mėnuo per visą pasaulio istoriją, pirmadienį pranešė Europos klimatą stebinti organizacija. ...
-
Direktorius Perlas, sekretorė Morka ir gidas Irisas: ar esate matę dirbantį katiną?6
Šiaulių katinų muziejuje valdžia priklauso ne žmonėms, o katinams. Muziejui vadovauja škotų stačiaausis Perlas. Jis turi savo sekretorę, o ekskursijas veda ryšių su visuomene atstovas ir puikus gidas Irisas. Kaip keturkojams sekas...
-
Augalai kaip niekad ankstyvi: anksčiau pražydusias astilbes vejasi skubanti hortenzijų kolekcija2
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune jau nuo pavasario augalai stebina neįprastai ankstyvu žydėjimu: įprastai birželio pabaigoje pradedantis žydėti tulpmedis, šiemet tokiu metu žydėjimą jau baigė. O paskutinę birželio s...
-
Sėkminga operacija: iš seklumų išgelbėta per 100 delfinų
Jungtinėse Amerikos valstijose aplink Keip Kodo pusiasalį, Menkių kyšulį, pavyko išgelbėti per 100 delfinų. ...
-
Lietuvos zoologijos sode gimė itin nykstančios Perukinės tamarinos jauniklis7
Nors liaudies išmintis byloja, kad viščiukus reikia skaičiuoti rudenį, tačiau įsibėgėjus vasarai Lietuvos zoologijos sodo lankytojų dėmesio jau laukia gausus būrys naujųjų gyventojų. Šiais metais Zoologijos sode gimė ponis, k...
-
Ekspertai kurs Žaliojo miesto veiksmų planą1
Liepos 3–4 dienomis Vilniaus miesto savivaldybėje vyksta Žaliojo miesto vizijos, strateginių tikslų ir veiksmų kūrimo dirbtuvės. ...