- Parengė Kristina Simonaitytė, www.grynas.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mūsų kraštuose erkės, nepaisant jų mažo dydžio, yra vienas iš labiausiai gąsdinančių gyvūnų. Šių Laimo ligos ir erkinio encefalito sukėlėjus pernešančių voragyvių ypač saugomės vasarą, tačiau erkės yra aktyvios iki pat žiemos. Skaitytojus šiurpina ir neseniai aprašytas erkių įsisiurbimo į odą mechanizmas, rašo nytimes.com.
Įsikabinusios laikosi ne vieną dieną
Į erkių patelių burnos organus pažvelgus per mikroskopą matyti dvi vienodos priekinės galūnės, į pjūklus panašios cheliceros, kurios supa ilgą, dantytą kardą primenančią hipostomą (straubliuką).
Lietuvoje per metus nustatoma apie 1,5 tūkst. naujų Laimo ligos atvejų, visoje Europoje – daugiau nei 85 tūkst. Šiaurės Amerikoje giminingos elninės erkės (lot. I. scapularis) užkrečia per 30 tūkst. žmonių, nors manoma, kad tikrieji mastai yra ženkliai didesni.
Citata
Žemiau pateiktame „The New York Times“ vaizdo įraše galite iš arti išvysti šiuos erkės organus, bei kaip jais pasinaudodami gyviai įsisiurbia į kito gyvūno odą ir gali įsitvirtinę laikytis ne vieną dieną - iki kol pasisotina aukos krauju.
Įraše panaudoti klipai pasirodė praėjusią savaitę kaip „Proceedings of the Royal Society B“ („Karališkosios draugijos biologijos mokslų darbai“) žurnale išspausdinto mokslinio straipsnio priedas.
Dantukai neleidžia hipostomai ištrūkti
Klipe matoma erkės lėliukė yra maždaug aguonos grūdo, suaugusi erkė – sezamo sėklos dydžio. Amerikiečių ir vokiečių mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu Europoje gyvenančios miškinės erkės (lot. Ixodes ricinus) būdavo uždedamos ant negyvų beplaukių pelių ausų. Tik suradusi tinkamą vietą ant aukos kūno, erkė iš karto imdavosi darbo.
Siurbiantis į odą mažieji pjūkleliai cheliceros juda panašiai kaip plaukdamas krūtine į priekį iriasi plaukikas. Tokiu judesiu oda yra praplėšiama ir atitraukiama atgal, o su kiekvienu grybšniu vis giliau, dantukas po dantuko, į audinį yra įleidžiama ir įsikabina hipostoma. Būtent dėl to yra taip sunku įsisiurbusias erkes ištraukti.
Ši sistema žavi savo efektyvumu, o kartu ir gąsdina. „Man jos (erkės – red. past.) labai gražios,“ – teigė tyrimui vadovavusi erkių ir Laimo ligos specialistė dr. Dania Richter iš Berlyno Charité universiteto ligoninės.
Kaip ten bebūtų, erkės ir jų nešiojamos ligos sukelia daug nepatogumų: Lietuvoje per metus nustatoma apie 1,5 tūkst. naujų Laimo ligos atvejų, visoje Europoje – daugiau nei 85 tūkst. Šiaurės Amerikoje giminingos elninės erkės (lot. I. scapularis) užkrečia per 30 tūkst. žmonių, nors manoma, kad tikrieji mastai yra ženkliai didesni.
Gamta įkvepia naujausias technologijas
Vieno iš straipsnio autorių, Harvardo universiteto matematiko, fiziko ir biologo dr. Lakshminarayanano Mahadevano teigimu, pagrindinis tyrimo klausimas buvo, kaip viena burna tuo pačiu metu gali atstoti ir pjūklą ir inkarą. Įsitvirtinusi erkė laikymuisi neeikvoja energijos, o susitelkia tik į maitinimąsi.
Pasak dr. L. Mahadevano, krumpliaračio su užlenktais dantukais judėjimą primenantis mechanizmas, kurį turi erkės, evoliucijos eigoje išsivystė ir kai kuriems kitiems gyvūnams. Erkių atveju, odą pjaunančios burnos dalys suteikia jėgą siurbtis gilyn, o dygliai neleidžia hipostomai išslinkti atgal. Į plėšrūno kūną įstringantys dygliatriušio (lot. Hystrix) dygliai su dantytais galais yra kitas tokio principo pavyzdys.
Nors šiuo metu mokslininkų atradimas neturi praktinio pritaikymo, straipsnio autoriai teigia, jog nepaprastos nariuotakojų (vabzdžių, voragyvių) adaptacijos dažnai įkvepia naujų technologijų kūrėjus.
Pavyzdžiui, kai kurių žmogaus smegenų implantų elektrodų bei neurochirurgijoje naudojamų zondų tekstūra primena medgręžių vapsvų kiaušdėčius (lot. ovipositor). Šiuo į geluonį panašiu organu vapsvų patelės deda savo kiaušinėlius į brazdą, audinį esantį po medžio žieve. Įsitvirtinimui kiaušdėčiai taip pat turi atbulus dantukus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gelbėjo būrį banginių
Daugiau nei 30 banginių, kurie atsidūrė Naujosios Zelandijos paplūdimyje ant seklumos, buvo saugiai sugrąžinti į vandenyną. Aplinkosaugininkai ir šimtai vietos gyventojų padėjo šiuos milžiniškus žinduolius sugrąžinti į jų s...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2
Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2
Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...