- Gintarė Vasiliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nauja Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos (IUCN) ataskaita atskleidė dramatišką migruojančių sėjikinių paukščių populiacijų mažėjimą visame pasaulyje.
Pavojuje – 16 rūšių
Organizacija atnaujino raudonąjį sąrašą, kuriame matyti, kad net 16 sėjikinių paukščių rūšių buvo perkvalifikuotos į aukštesnes grėsmės kategorijas. Daugelio migruojančių sėjikinių paukščių populiacijos per kelis paskutinius dešimtmečius sumažėjo daugiau nei trečdaliu.
Į naują sparčiai nykstančių sėjikinių paukščių sąrašą pateko jūrinis sėjikas (Pluvialis squatarola), balsingasis kirlikas (Charadrius vociferus), armurinis griciukas (Limosa fedoa), kanadinis griciukas (Limosa haemastica), akmenė (Arenaria interpres), plokščiasnapis bėgikas (Calidris falcinellus), ilgakojis bėgikas (Calidris himantopus), lenktasnapis bėgikas (Calidris ferruginea), juodakrūtis bėgikas (Calidris alpina), nykštukinis bėgikas (Calidris minutilla), baltnugaris bėgikas (Calidris fuscicollis), gelsvakrūtis tilvikas (Calidris subruficollis), amerikinis dumblius (Limnodromus griseus), ilgasnapis dumblius (Limnodromus scolopaceus), geltonkojis tulikas (Tringa flavipes) ir margasis tulikas (Tringa melanoleuca).
Penkios šių paukščių rūšys migracijų metu apsistoja ir Lietuvoje, todėl mūsų šalis yra labai svarbi siekiant jų geresnės apsaugos.
Svarbios įžvalgos
Lietuvos ornitologų draugijos direktoriaus Liutauro Raudonikio teigimu, sėjikinių paukščių būriui priklausančios tilvikų rūšys yra sparčiausiai nykstančios Europoje ir pasaulyje. Tilvikai nyksta dėl intensyvaus žemės ūkio ir klimato kaitos nulemtų jų buveinių pokyčių.
„Naujausia Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos ataskaita parodė svarbų aspektą. Pasirodo, kad sparčiai nyksta net ir šiaurėje, tundroje perinčios tilvikų rūšys, kurias kur kas mažiau veikia žmogaus veikla. Vadinasi, klimato kaitos poveikis šioms rūšims yra stipresnis nei manyta. Pavyzdžiui, anksčiau šiaurėje gyvenančių jūrinių sėjikų populiacijų skaičiai nekėlė didelio nerimo. Tačiau dabar paaiškėjo, kad šie paukščiai nyksta sparčiau nei manyta“, – kalbėjo ornitologas.
Liutauras Raudonikis/Asmeninio archyvo nuotr.
Tampa retenybe
Pasak L. Raudonikio, tilvikai yra labai priklausomi nuo seklaus vandens telkinių. Jie gyvena ir maitinasi šlapynėse, sekliose vandens telkinių pakrantėse, pelkėse. Tad didžiulę žalą šiai rūšiai daro miškų ir pelkių sausinimas, bei seklių vandens telkinių eutrofikacija, kuri spartėja dėl intensyvios žemdirbystės keliamos taršos. Pavyzdžiui, šiems paukščiams labai pakenkė praėjusio amžiaus antroje pusėje Lietuvoje vykusi masinė melioracija, kurios metu sunaikinta iki 90 proc. šalies pelkių ir šlapynių. XXI amžiuje didžiulių iššūkių kelia vandens telkinių ir
pelkių tarša azotinėmis ir kitomis organinėmis medžiagomis, kurių dauguma patenka iš gausiai tręšiamų žemės ūkio naudmenų.
„Pavyzdžiui, tilvikinių šeimai priklausantis perkūno oželis tiek Lietuvoje, tiek Europoje anksčiau būdavo įprastas paukštis. Vis dėlto, nuo 2015 m. Senajame kontinente jis priskirtas pažeidžiamų paukščių kategorijai, nes šios rūšies nykimas yra itin spartus. Nyksta ir daugiau mums įprastų paukščių, pavyzdžiui, pempė. Pempės taip pat labai priklausomos nuo pelkių ir balučių, kadangi jų jaunikliai maitinasi vandens organizmais. Nusausinus pelkes ar net žemės ūkio naudmenas, kur pempės suka lizdus, šie paukščiai nebeišaugina savo jauniklių, nes jie neranda mitybai būtinų atvirų vandens telkinių pakrančių – atskleidė jis. – Tikromis retenybėmis tapo ir vos prieš kelis dešimtmečius daug kur Lietuvoje sutikti paprastieji griciukai, raudonkojai tulikai, didžiosios kuolingos ir kiti tilvikai.
Tikslas – atkurti buveines
Kadangi sėjikiniai paukščiai dažniausiai yra tolimi migrantai, galintys be sustojimo nukeliauti tūkstančius kilometrų, L. Raudonikis pabrėžė, kad svarbu juos saugoti ne tik veisimosi, bet ir žiemojimo vietose, bei visame migracijos kelyje.
„Saugant nykstančias rūšis, ES priėmė gamtos atkūrimo reglamentą, siekiantį paukščiams svarbių buveinių atkūrimo, kad tiek veisimosi, tiek migracijos metu jie turėtų kur ir kuo maitintis. Paukščiai sparčiai nyksta ne tik dėl žmogaus veiklos, bet ir dėl klimato kaitos. Jos mes staigiai nesustabdysime, tačiau galime padėti gamtai adaptuotis, jei tam duosime daugiau laiko bei atkursime nors minimalų rūšims būtinų buveinių tinklą – sako ornitologas. – Dėl klimato kaitos itin nyksta nuo konkrečių gamtos sąlygų stipriai priklausančios rūšys. Pavyzdžiui, minėti tilvikai, kuriems labai svarbios šlapynės, o jų būklė stipriai priklauso ir nuo kritulių kiekio bei pasiskirstymo įvairiais sezonais. Dėl klimato kaitos pavasarį dažnėjantys potvyniai jiems taip pat labai kenkia, nes užsemtose pelkėse ar pievose tilvikai neranda kur sukrauti lizdus, o vėliau užėjus ilgalaikėms sausroms, jos greitai išsausėja ir nebetinka jauniklių mitybai.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2
Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2
Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...
-
Vyriausybė nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį1
Vyriausybė trečiadienį nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį. ...