Kaip sako etnokosmologas, fizikas Jonas Vaiškūnas, trečiadienį JAV NASA pastebėjo du vieną paskui kita sekusius įspūdingus Saulės žybsnius, jie mūsų planetos link iššovė dvi elektringų Saulės plazmos dalelių ir elektomagnetinių bangų salves.

Tai buvo stipriausias Saulės žybsnis per pastarąjį dešimtmetį. Po kelių parų skrydžio elektringų Saulės dalelių srautas pasiekė Žemę ir „atsitrenkęs“ į jos magnetinio lauko skydą rugsėjo 8-osios naktį sukėlė itin stiprią geomagnetinę audrą.

„Pastarasis tokio galingumo žybsnis buvo tik 2006 metais. Laimei, kad tas žybsnis, ta saulės dėmė ne visai į mus atsisukusi, ne visai tiesiai tas smūgis mums teko. Bet vis tik sukėlė nemažą magnetinę audrą“, – BNS penktadienį patvirtino ir Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomas Algirdas Kazlauskas.

Pasak jo, geomagnetinė audra pirmiausia sutrikdo radijo ryšį, ypač stiprios audros gali padaryti nemažos žalos Žemėje, ypač šiuo metu, kai yra stipriai išvystytos įvairios technologijos.

„Ta žala gali būti ne tik palydovams. Audros indikuoja stiprias sroves vamzdynuose, elektros linijose. Yra buvę keletas katastrofų Žemėje. Stipriausia geomagnetinė audra užfiksuota buvo dar XIX amžiuje. Tada degė telegrafo linijos. Tik tiek, kad tada nebuvo išvystytos dar technologijos, tai didelių pasekmių neturėjo. Šiuo metu tokio lygio įvykis sukeltų iš tiesų dideles pasekmes“, – pasakojo A. Kazlauskas.

Anot mokslininkų, magnetinės audros veikia ir žmonių, ypač silpnesnės sveikatos, būklę. Anot J. Vaiškūno, padažnėja širdies priepuolių skaičius, gali pagausėti nusiskundimų širdies ritmo sutrikimų, dusulio priepuolių, nevaldomai aukšto kraujospūdžio atvejų.

Tačiau, pasak astronomo A. Kazlausko, yra ir gražioji šio reiškinio pusė – ir Lietuvos padangėje giedrą naktį galima stebėti įspūdingą reginį – šiaurės pašvaistę.

„Galima stebėti kartais šiaurės pašvaistę, gal ir šią naktį kas nors matė, jei buvo. Ir šiąnakt dar gali būti matoma, jei bus giedra. Skandinavijoje, tiek buvo stiprūs švytėjimai, kad stabdė eismą – žmonės stojo žiūrėt pašvaistės“, – asakojo Vilniaus universiteto mokslininkas.

Etnokosmologo J. Vaškūno aiškinimu, magnetinės audros mūsų planetoje kyla Žemės magnetinį lauką paveikus Saulės žybsnių metu į Žemę atskriejusiems elektringų dalelių srautams atsitrenkiant į Žemės magnetosferą. Šis smūgis sukelia Žemės magnetinio lauko svyravimus.

Tuo metu žybsniai Saulėje, anot J. Vaiškūno, yra susiję su jos paviršiuje matomomis juodomis dėmėmis.

„Saulės fotosferos sritys, kuriuose temperatūra maždaug 1000 laipsnių yra žemesnė nei aplinkiniuose plotuose, atrodo kaip tamsesnės dėmės. Būtent šiose dėmėse yra didesnis magnetinis aktyvumas. Jos ir yra tos „patrankos“ šaudančios Žemėje magnetines audras sukeliančius elektringos plazmos žybsnius“, – teigė fizikas.