„Žmonės turi žinoti, kad mūsų stebimas perdavimas vyksta tarp žmonių“, – Ženevoje žurnalistams sakė PSO atstovė Margaret Harris (Margaret Haris).

Ji tvirtino, kad primatai negali būti kaltinami dėl beždžionių raupų atvejų gausėjimo Brazilijoje, reaguodama į pranešimus, kad šioje Pietų Amerikos šalyje šie gyvūnai vis dažniau fiziškai užpuolami ir nuodijami.

Pasak vietos žiniasklaidos, keliuose Brazilijos miestuose padažnėjo atvejų, kai beždžionės apmėtomos akmenimis ar joms padedama nuodų.

Naujienų svetainės G1 žiniomis, Rio do Preto gamtiniame draustinyje San Paulo valstijoje per mažiau nei savaitę 10 beždžionių buvo apnuodytos arba tyčia sužalotos.

Gelbėtojai ir aktyvistai įtaria, kad primatai buvo užpulti, kai toje vietovėje buvo patvirtinti trys beždžionių raupų atvejai, nurodė G1.

Pasaulyje užregistruota jau daugiau kaip 28,1 užsikrėtimo atvejų ir 12 mirčių, nuo gegužės smarkiai išaugus beždžionių raupų atvejų skaičiui už Vakarų ir Centrinės Afrikos šalių, kur ši liga ilgą laiką buvo endeminė, ribų.

PSO duomenimis, Brazilijoje iki šiol užregistruota daugiau kaip 1,7 tūkst. užsikrėtimo ir vienas mirties atvejis.

„Nestigmatizuokime“

Tačiau M. Harrisas pabrėžė, kad, nepaisant ligos pavadinimo, beždžionės nėra pagrindinės ligos platintojos ir neturi nieko bendra su dabartiniu protrūkiu.

Beždžionių raupai savo pavadinimą gavo dėl to, kad virusas pirmą kartą buvo nustatytas Danijoje tyrimams laikomoms beždžionėms, tačiau liga pasireiškia daugeliui gyvūnų, dažniausiai – graužikams.

Nors virusas iš gyvūnų gali persiduoti žmonėms, pastaruoju metu pasaulyje daugėja užsikrėtimo atvejų, nes virusas perduodamas per artimus kontaktus tarp žmonių, paaiškino PSO atstovė.

„Reikėtų nerimauti dėl to, kur jis [cirkuliuoja] tarp žmonių ir ką žmonės gali padaryti, kad apsisaugotų nuo užsikrėtimo ir platinimo“, – pridūrė ji.

Pasak ekspertės, žmonės „tikrai neturėtų pulti jokių gyvūnų“.

M. Harris teigimu, geriausias būdas suvaldyti virusą – „jei žmonės atpažins, kad jiems pasireiškė simptomai, ir kreipsis medicininės pagalbos, taip pat imsis atsargumo priemonių, kad išvengtų jo perdavimo“.

Tam būtina informuoti žmones, patenkančius į rizikos grupę.

Beveik visi iki šiol nustatyti atvejai buvo tarp vyrų, turėjusių lytinių santykių su kitais vyrais – taigi, PSO įspėjo, kad užsikrėtusieji neturėtų būti stigmatizuojami.

„Bet koks užsikrėtusio asmens stigmatizavimas didina ligos plitimą, nes jei žmonės bijo identifikuoti save kaip užsikrėtusius, jie nesikreipia pagalbos ir nesiims atsargumo priemonių“, – perspėjo M. Harris.

„Taigi, nestigmatizuokime jokio gyvūno ar žmogaus, nes jei tai darysime, protrūkis daug labiau išsiplės“, – pridūrė ji.