- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nerijoje masiškai plintanti verpiko vienuolio populiacija grasina visiškai išnaikinti ištisus hektarus saugomos teritorijos miškų. Miškininkai ketina apie pusę tūkstančio hektarų miško ploto purkšti specialiais preparatais, juos laistant iš lėktuvų.
Populiacijos šuolis
Vienuolis verpikas, keistos išvaizdos drugys, žiemai po medžių žieve sudeda kiaušinėlių. Atėjus pavasariui iš jų išsirita vikšrai, kurie visiškai nuėda medžių lapus ir spyglius.
Nerijos miškuose fiksuojami du dideli šio gyvio paplitimo židiniai.
Vienas jų yra netoli Juodkrantės, kur miškai ir taip kenčia nuo kormoranų populiacijos.
Kitas, daug didesnis, židinys yra Klaipėdos miesto ribose – Smiltynėje.
"Jau pernai buvo fiksuota itin didelė šio vabzdžio lėliukų padaryta žala miškams. Dėl ko staiga padidėja vienų ar kitų rūšių populiacija, sunku pasakyti. Tikėtina, jog tai vieno, tai kito kenkėjo populiacija natūraliai padidėja kas 10 ar 12 metų. Paukščiai jų neišgaudo todėl, kad plėšrūnai seka iš paskos pagal populiacijos didėjimą, bet jie jos nereguliuoja", – aiškino Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Grigaliūnas.
Suės viską
Pernai poilsiautojus šiurpino Kuršių nerijoje matyti vaizdai – ištisi plotai miško buvo nurudavę, kalninės pušaitės buvo likusios visiškai be spyglių.
"Nurudavo apie 600 hektarų miško. Dalis šio ploto patenka į Naglių rezervato teritorija, todėl ten naudoti preparatų negalėsime. Paliksime susitvarkyti gamtai. Didžiausia problema – sausra. Jei šiemet spygliai vėl bus nugraužti ir, jei ištiks sausra, medžiai gali nebeatsigauti, jie žus. Jei pirmais metais medis pakenčia nugraužimą ir sugeba atauginti 10–20 proc. spyglių, tai kitais metais augalas gali nebeturėti jėgų. Tai prilygsta biologiniam gaisrui. Jei nieko nedarysime, rizikuojame netekti daugumos miškų. Prognozuojama, jog šiemet populiacija vėl naikins nuo 50 iki 100 proc. spyglių", – tikino specialistas.
Per parą vienas vikšras nuėda 10 gramų spyglių. Vienu metu išsirita milijonai vikšrų, kurie ir naikina Neringos miškus.
Pasitelks lėktuvus
"Kenkėjus naikinsime aviaciniais purškimais. Juodkrantės teritorijoje – 110 ha, o Smiltynėje – 350 ha plote. Biologinis preparatas nepavojingas bitėms, paukščiams, jis paveiks tik drugių vikšrus", – aiškino K.Grigaliūnas.
Po verpiko invazijos medynai, jei ir atsilaiko, nusilpsta ir juos ima pulti antriniai kenkėjai – kirpikai ir ūsuočiai.
Be to, pastaruoju metu pastebėta ir kita, anksčiau daug žalos nedariusio, tačiau ne mažiau pavojingo viršūninio žievėgraužio miškams padaroma žala.
Be verpiko vienuolio, šiuose miškuose plinta ir neporinis verpikas.
Pastarasis didesnis neporinio verpiko antplūdis Neringoje fiksuotas prieš 10 metų.
2008-aisiais abiejų kenkėjų vikšrai pakenkė medžiams apie 60 ha plote.
Tuomet miškininkams labai padėjo kitas parazitinis vabzdys – plėviasparnis vytis, dedantis kiaušinėlius į verpikų vikšrus.
Tačiau vien gamtos savireguliacijos tada nepakako, prieš kenkėjus kovota specialiomis verpikų gaudyklėmis. Vis dėlto populiacija toliau plito.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Gentvilas: dėl žievėgraužio tipografo daromos žalos gali būti vykdomi sanitariniai kirtimai13
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad nors žievėgraužio tipografo populiacija yra mažesnė, negu pernai, dėl šiuo metu esančios sausros numatyta kartelė gali būti peržengta. Dėl šios priežasties, anot jo, dalyje savivaldybių ...
-
Užfiksuota pirmoji šiais metais tropinė naktis1
Užfiksuota pirmoji šiais metais tropinė naktis, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Asilas pasirinko kitą šeimą5
Pagaliau paaiškėjo, kur pradingo prieš penkerius metus Kalifornijoje iš Drewry šeimos pasprukęs asilas vardu Dieselis. Visai neseniai gyvūnas aptiktas laisvėje gyvenančių šiaurinių elnių bandoje. Buvę šeiminin...
-
Pievų purškimas nuo erkių: tai tas pats, kas miesto žvirblius naikinti patrankomis13
Kai retai lankomoje sodyboje ar namie po lietaus žolė pradeda dygti iki kelių, ne tik patys purškiamės nuo erkių, bet ir norime, kad mūsų laukai būtų nupurkšti. Pasirodo, dabar tokios paslaugos populiarėja. Apie tai, kiek tai veiksminga...
-
Raganų eglę žudo kenkėjai7
Turistų dažnai lankoma Raganų eglė, auganti Rambyno regioniniame parke, neatsigina kenkėjų. Specialistai ėmėsi gydymo, kad būtų prailgintas eglės gyvavimas. ...
-
Riešės kaime ugniagesiai gelbėjo tvoroje įstrigusią stirną1
Vilniaus rajone ugniagesiai gelbėjo tvoroje įstrigusią ir susižeidusią stirną. ...
-
Keis Sosnovskio barščių naikinimo strategiją11
Sosnovskio barščių problemai Lietuvoje gilėjant Valstybinių miškų urėdija ir Aplinkos ministerija teigia keičiančios jų naikinimo strategiją. ...
-
Kaip, švenčiant gamtoje, ne tik mėgautis, bet ir ją apsaugoti3
Artėja Joninės, viena laukiamiausių švenčių Lietuvoje, kai daugelis gyventojų keliauja į gamtą pasidžiaugti ilgiausia metų diena ir trumpiausia naktimi, o dažnai ir lieka nakvoti palapinėse ar sodybose. ...
-
Tikintiems žolynų galiomis per Jonines yra ką veikti
Joninių išvakarėse žolininkės iki šiol keliauja į laukus prisirinkti vaistinių žolelių. Nuo seno tikėta, kad šiuo laikotarpiu pilnatve alsuojanti augalija tampa ypatinga, tad svarbu prisirinkti tuo metu žydinčių vaistinių žol...
-
Kuršių nerijoje ereliukai turi žiedus
Birželio pradžioje Kuršių nerijoje pradėti žieduoti jūrinių erelių jaunikliai. Čia peri dvylika šių plėšriųjų paukščių porų, tačiau tik devynios jų šiemet augina jauniklius. Nors jau gana nemaži, tačiau er...