Matematikai su kitais projekto partneriais, vadovaujant Portugalijos Porto politechnikos instituto mokslininkams, ėmė kurti dirbtinio intelekto (DI) priemonę „Toolkit Wellbeing@Artificial Intelligence for Sustainability“, padėsiančią atpažinti mokinių probleminį elgesį ir nerimą, gebantį parinkti mobiliąsias programėles situacijai valdyti.

Pasak KTU mokslininkės L. Bikulčienės, DI gali puikiai pasitarnauti ne tik analizuojant ar vertinant mokinių atliekamas užduotis, bet ir atpažįstant mokinių elgesio problemas ir iš to kylantį nerimą.

– Kokias matote DI panaudojimo galimybes švietimo sistemoje gilinant žinias mokymo srityje apie nerimą? Juk ne kiekvienam pavyksta sėkmingai su tuo susidoroti net ir pasitelkus psichologų pagalbą, o jūs vykdote projektą, kuriame tokios pagalbos teikimą bandysite užkrauti  DI. Ar tai realu?

– DI technologijos, kaip ir bet kokios kitos naujosios technologijos, gali puikiai pasitarnauti sprendžiant švietimo sektoriuje kylančius iššūkius, pavyzdžiui, gilinant žinias konkrečioje mokymosi srityje, taikant inovatyvius mokymo metodus ir spartinant pažangą šioje srityje.

Žinoma, mes visų problemų neišspręsime, bet bent jau galimybių pasiekiamumas tikrai palengvės. Pernai, pirmaisiais projekto metais, buvo atlikta tarptautinė studija apie psichologinę situaciją šalyse partnerėse, apklausti mokytojai, mokyklų vadovai ir psichologai.

Studijų projekte sukurti mokymai labiau skirti mokytojams ir mokyklų psichologams – jie padeda išmokti atskirti pavojingas situacijas nuo tokių, kurios yra santykinai normalus paauglio elgesys. Tada mokymuose supažindinama su nerimo valdymo technikomis, bendravimo ypatumais ir rinkoje esančių mobiliųjų programėlių galimybėmis.

Kur čia yra DI? Planuojama pagal nerimo žymenis ir testus automatiškai parinkti programėlę ar jos dalį, kuri geriausiai tiktų konkrečiam atvejui.

– Planuojate sukurti priemonę, padėsiančią pedagogams rasti atsakymus, kaip mažinti mokyklose nerimą. Kas tai per priemonė ir kur jos unikalumas?

– Unikalumas yra automatinis reikiamos technikos pasirinkimas. Kalbant apie pačias technikas – jų yra labai daug ir mes naujo dviračio neišradinėsime, bet planuojame sujungti kelias technikas į vieną sistemą, nes dauguma programėlių skirtos atskiroms technikoms.

Šiuolaikiniai paaugliai yra labai priklausomi nuo technologijų, tad priemonė turėtų jiems patikti, mes tai įvertinsime per bandomuosius tyrimus – planuojame sukurti DI valdomus asmeninius mokinių nerimo valdymo asistentus.

Be abejo, virtualusis asistentas neatstos realios psichologinės pagalbos, – mes to tikrai nesiekiame, bet jis padės pasirinkti nerimo valdymo technikas. Tai konkreti pagalba tiek pedagogui, tiek mokiniui.

Mes visų problemų neišspręsime, bet bent jau galimybių pasiekiamumas tikrai palengvės.

Labai svarbu, kad mokiniai galėtų išsiaiškinti savo emocijas, bet, žvelgdami į apklausų duomenimis, galime teigti, kad paaugliai nenori eiti pas psichologą mokykloje, nes bijo bendraamžių patyčių, o programėlė kompiuteryje ar mobiliajame įrenginyje yra labai asmeniška ir kitiems nematoma, todėl manytina, kad mokiniai ja naudosis noriai, nes tai panašiau į pokalbį su vyresniu draugu, kuriuo galima pasitikėti.

– Manau sutiksite, kad DI naudojimas švietimo sistemoje, vertinant mokinių nerimą, yra labai jautrus klausimas. Ar ir kaip bus užtikrinta, kad būtų laikomasi privatumo ir duomenų saugumo, pagarbos žmogaus orumui ir kitų etikos principų?

– Be jokios abejonės, bet koks DI naudojimas turi būti etiškas. Naudojant jį tokiose jautriose vietose, visų pirma, turi būti gerbiamos ir saugomos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, užtikrinamas asmens duomenų saugumas.

Tačiau mūsų vykdomo mokslo projekto atveju virtualusis asistentas nereikalaus jautrių asmeninių duomenų, iš kurių būtų galima identifikuoti asmenį. Visi naudojami metodai – standartiniai, kaip ir kitose mobiliosiose programėlėse, nieko specifinio ar ypatingo šio projekto vykdytojai kurti neplanuoja.

Tad apie mūsų projekte naudojamos DI technikas galiu pasakyti tik tiek – saugu, patikima, novatoriška. Šiame ES pagal ERASMUS+ programą finansuojamame projekte tikimės pasiekti labai konkrečių rezultatų.

Jie apimtų ne tik priemonės sukūrimą, bet ir platų jo naudojimą ne mažiau kaip dešimtyje mokyklų penkiose šalyse, kuriose mokosi 500 nerimo problemų turinčių mokinių. Tikimės, kad šis projektas paskatins ne tik partnerių, bet ir kitų universitetų, įmonių ir mokyklų bendradarbiavimą.