Ajovoje dirbanti 37 metų duomenų mokslininkė Frances Haugen (Fransis Hogen) yra bendradarbiavusi su tokiomis įmonėmis kaip „Google“ ir „Pinterest“, bet duodama interviu televizijai CBS ji sakė, kad darbas su „Facebook Inc.“ jai paliko „reikšmingai blogesnį“ įspūdį negu bet kuri kita bendrovė.

Ji ragino užtikrinti šios bendrovės priežiūrą. „Facebook“ vėl ir vėl demonstruodavo, kad renkasi pelną, o ne saugumą. Ji subsidijuoja – moka už savo pelną mūsų saugumu“, – perspėjo F. Haugen.

„Mūsų dienomis egzistuojanti „Facebook“ versija ardo mūsų visuomenes ir kursto etninį smurtą visame pasaulyje“, – teigė informatorė.

Didžiausia pasaulyje socialinių tinklų platforma atsidūrė skandalo centre, kai F. Haugen, anksčiau buvus neįvardyta pranešėja, pasidalijo įgytais dokumentas su JAV įstatymų leidėjais ir dienraščiu „The Wall Street Journal“. Iš šios medžiagos esą galima spręsti, kad „Facebook“ žinojo, jog jos produktai, įskaitant socialinį tinklą „Instagram“, daro žalą mergaitėms.

Mūsų dienomis egzistuojanti „Facebook“ versija ardo mūsų visuomenes ir kursto etninį smurtą visame pasaulyje.

Duodama interviu CBS laidai „60 Minutes“ ji paaiškino, kaip algoritmas, parenkantis, ką rodyti vartotojo naujienų gaunamų naujienų sraute, optimizuojamas rodyti reakcijų sulaukiantį turinį.

Pačios bendrovės atlikti tyrimai rodo, kad „žmones lengviau įkvėpti pykčiui negu kitoms emocijoms“, sakė F. Haugen.

„Facebook“ suvokė, jog jeigu jie pakeis algoritmą, kad jis taptų saugesnis, žmonės skirs mažiau laiko šiam tinklalapiui. Jie spragtelės mažiau reklamų, todėl jie [bendrovė] uždirba mažiau pinigų“, – aiškino tyrėja.

Pasak jos, per 2020 metų JAV prezidento rinkimus bendrovė suvokė tokio turinio keliamą pavojų ir įjungė saugumo sistemas, kad jį sumažintų.

Tačiau „vos tik rinkimai baigėsi, jos vėl buvo išjungtos arba buvo grąžinti ankstesni nustatymai, prioritetą teikiantys augimui, o ne saugumui. Ir tai man iš tikrųjų atrodo kaip demokratijos išdavystė“, – pabrėžė F. Haugan.

Visgi ji atkreipė dėmesį, kad „niekas iš „Facebook“ nėra piktavalis“, tačiau „netinkamai pakrypusios“ paskatos skatina bendrovę rinktis būtent tokią politiką“

„Facebook“ uždirba daugiau pinigų, kai vartojate daugiau turinio... Ir kuo labiau [vartotojai] paveikiami pykčio, tuo daugiau jie sąveikauja, daugiau vartoja“, – aiškino informatorė.

F. Haugen nemano, kad yra tiesioginė priklausomybė tarp sprendimo išjungti saugumo sistemas ir sausio 6-ąją Vašingtone kilusių riaušių, nukreiptų prieš JAV Kapitolijų. Tačiau „60 Minutes“ atkreipė, jog kai kurie organizatoriai naudojosi šiuo socialiniu tinklu smurtui pakurstyti.

„Absurdiški tvirtinimai“

Anksčiau sekmadienį „Facebook“ atmetė „absurdiškus“ pareiškimus, kad šis socialinis tinklas prisidėjo prie sausio 6-osios riaušių.

„Facebook“ valdybos pirmininko pavaduotojas politikos ir tarptautiniams reikalams Nickas Cleggas (Nikas Klegas) taip pat įnirtingai neigė pareiškimus, kad bendrovės platformos daro „toksišką“ poveikį paaugliams. Keliomis dienomis anksčiau JAV įstatymų leidėjai per įtemptą Kongreso komiteto posėdį klausinėjo bendrovės atstovus apie socialinio tinklo poveikį jaunųjų vartotojų psichikai.

Dienraštis „The New York Times“ šeštadienį pranešė, kad N. Cleggas stengėsi užbėgti už akių F. Haugen interviu, išplatinęs 1,5 tūkst. žodžių apimties pareiškimą darbuotojams ir perspėjęs apie „klaidinamus“ kaltinimus.

N. Cleggas taip pat laikėsi tos pačios linijos kalbėdamas televizijos CNN laidoje.

„Manau, kad tvirtinimas, [jog] sausio 6-ąją galima paaiškinti socialinių tinklų [poveikiu]... Tiesiog manau, kad tai absurdiška“, – sakė N. Cleggas ir pridūrė, kad manyti, jog būtent naujosios technologijos skatina gilėjantį Amerikos politinį susipriešinimą.

Atsakomybė dėl tų įvykių „aiškiai tenka žmonėms, kurie griebėsi smurto, taip pat juos skatinusiems, įskaitant tuometį prezidentą [Donaldą] Trumpą (Donaldą Trumpą)" ir kitus, tvirtinusius kad rinkimai buvo „pavogti“, kalbėjo „Facebook“ viceprezidentas.