Praeitais metais pradėtos tyrinėti Šunų katakombos (netoli  Egipto sostinės Kairo) atskleidžia pirmąsias savo paslaptis.

Šios katakombos buvo rastos daugiau nei prieš šimtmetį, bet tik 2010 m. pradėti įvairiapusiški jų tyrinėjimai. Katakombos priklauso tunelių kompleksui dedikuotam Senovės Egipto dievui Anubiui, kuris buvo atsakingas už pomirtinį gyvenimą.

Iš daugiau nei 8 mln. gyvūnų mumijų dauguma yra šunyčiai. Naujausias tyrimas atskleidė, kad dalisa šuniukų tebuvo tik kelių valandų amžiaus kai jie buvo mumifikuoti. Tiesa, darbas nebuvo atliktas labai kruopščiai todėl dauguma mumijų suiro. Iš jų liko tik didžiulės kūno likučių krūvos.

Polas Nikolsonas, Kardifo universiteto (Didžioji Britanija) archeologas, skundėsi, kad "labai sunku atpažinti atskiras mumijas tarp šių liekanų. Tuneliai pilni mumijų likučių kurių krūvos siekia iki 1 metro". 

"Nors mumijos ir nėra "muziejinės" kokybės, tačiau vistiek mums gali suteikti daug vertingos informacijos" - pridūrė ekspertas.

Šuniukai buvo paversti mumijomis ir sukrauti į tunelius apie VI - I a. pr. Kr. 

Archeologai teigia, kad toks masinis aukojimas neabejotinai buvo susijęs su religiniais motyvais. "Dabar mes uždegame žvakutę bažnyčioje, na, o tuo metu žmonės mumifikuodavo šuniukus ir palikdavo juos šventyklose, tarsi primindami apie save dievybei, ar norėdami iš jos kažko paprašyti." - teigė Kairo muziejaus archeologė Salima Ikram.

Kodėl aukoti buvo būtent šuniukai? Egiptiečių dievas Anubis buvo zoomorfinė dievybė - turėjo žmogaus kūną ir gyvūno, o tiksliau šuns, galvą. Todėl aukodami jam "jo galvą" žmonės tikėjosi "prieiti" arčiau prie dievo ir padidinti savo galimybes būti išgirstiems.

Ne visos mumijos yra šunų, taip pat rasta ir šakalų, kačių, lapių, mangustų palaikų. Šunys vistik čia buvo populiariausia auka. Mokslininkai spėja, kad netoliese galėjo veikti taip vadinamos "šunų fermos", kurios pardavinėdavo atvykstantiems piligrimams mumifikuotus arba gyvus šunis, kad šie būtų paaukoti.

Nors iš šių laikų perspektyvos tai skamba gana žiauriai, visgi tai puikus įrodymas kaip keičiasi dominuojančios vertybės, moralės normos ir apskritai visa kultūra. Istorijoje nieko nėra amžino.