- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuotoliniu būdu valdomų bepiločių orlaivių, dažniau vadinamų dronais, populiarumas neblėsta, o tik auga.
Rinką papildo funkcionalesni, pranašesni ir patogesni šių įrenginių modeliai. Remiantis NASA mokslininkų teoriniais skaičiavimais, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto (VGTU AGAI) Aeronautikos laboratorijoje sukurtas pirmasis ir vienintelis Lietuvoje, saulės energija varomas fiksuoto sparno bepiločio orlaivio „Solarwing2“ prototipas, paremtas paukščio skrydžiu.
Realiai išbandytas skraidančio sparno tipo bepilotis orlaivis visiškai pakrautas gali skristi 8 valandas, siekiama ištobulinti technologiją ir ilginti skrydžio laiką, kad orlaivis skristų visą parą. Jaunųjų mokslininkų sukurtas bepilotis pastebėtas ir NASA mokslininko Albiono H. Bowerso, su kuriuo Amerikoje susitiko vienas iš skraidančio sparno kūrėjų Povilas Karalkevičius.
Pasitelkėme NASA mokslininko A. H. Bowerso darbus, kuriuose buvo pateikti skaičiavimai, pateikti pavyzdžiai, kaip taisyklingai ir stabiliai skrenda paukščiai neturėdami vertikalių aerodinaminių plokštumų.
„Konstruodami naujausią, saule varomo bepiločio orlaivio prototipą, išsikėlėme tikslus, kuriems įgyvendinti neturėjome realių sprendimo būdų. Pradėjome ieškoti informacijos, pasitelkėme minėto NASA mokslininko A. H. Bowerso darbus, kuriuose buvo pateikti skaičiavimai, pateikti pavyzdžiai, kaip taisyklingai ir stabiliai skrenda paukščiai neturėdami vertikalių aerodinaminių plokštumų“, – pasakoja P. Karalkevičius.
Remiantis teoriniais skaičiavimais ir 22 proc. prailginus sparną, lyginant jį su elipsinį keliamosios jėgos pasiskirstymą turinčiu sparnu, indukcinis pasipriešinimas sumažėja 11 proc. „Be to, atsiranda reiškinys, kai posūkio metu pakreipus eleronus, pasiekiamas teisingas lėktuvo posvyris ir teisingas pokrypis – tai lemia varpo formos keliamosios jėgos pasiskirstymas sparne. Dėl to matome paukščius, neturinčius vertikalių aerodinaminių plokštumų, bet vis tiek sugebančius ilgai ir taisyklingai sklandyti“, – sako jaunasis mokslininkas.
Šis skraidantis sparnas nuo anksčiau mokslininkų sukonstruotų bepiločių orlaivių skiriasi dėl netradicinio varpo formos keliamosios jėgos pasiskirstymo sparne. P.Karalkevičius pabrėžia, kad skraidančio sparno tipo orlaivis neturi vertikalių plokštumų, bet vis tiek išlaiko taisyklingą skridimo trajektoriją tiek tiesiaeigiame skrydyje, tiek atlikdamas viražą. Tokio tipo orlaiviai – alternatyvi platforma klasikinio lėktuvo tipo orlaiviams, bet turi kitokią konstrukciją, todėl atsiranda kitos teigiamos ar neigiamos konstrukcijos savybės.
Tokie orlaiviai gali būti pritaikomi daugelyje sričių: įvairių objektų stebėjimui, gelbėjimo operacijoms, ortofotografinių žemėlapių sudarymui, atliekant įvairius mokslinius eksperimentus. Kadangi skraidančio sparno tipo bepiločio orlaivio konstrukcija yra paprastesnė, tai palengvina ir gamybos procesą, ir vėlesnį konstrukcijos eksploatavimą.
Skraidantis sparno tipo bepilotis orlaivis turi įdiegtą autopiloto sistemą, įrenginys gali būti valdomas ir autonomiškai ir rankiniu būdu. Atsižvelgiant į oro sąlygas, oro transporto užimtumą, matomas kliūtis, galima keisti skrydžio maršrutą, valdyti greitį ir daugybę kitų orlaivio parametrų. Gamybos proceso metu mokslininkai įvertino ir tai, kiek energijos reikia gauti tokio tipo orlaiviui iš saulės jėgainės, esančios ant sparno, kad šis galėtų skristi ir dieną, ir naktį – tokio tipo orlaivį planuojama sukurti artimiausiu metu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KTU mokslininkė: nanodalelės gali pernešti vaistus tiesiai į vėžio ląsteles
Nanodalelės žymi proveržį medicinoje – jos atveria naujas galimybes vėžio gydymui, pristatydamos vaistus tiesiai į naviko ląsteles – tokiu būdu pasiekiamas didesnis gydymo efektyvumas. Nanotechnologijoms besivystant ir Lietuvoje, KTU Med...
-
Dirbtinis intelektas – futbolo varžybų transliacijose1
Nors UEFA Europos futbolo čempionatas eina į pabaigą, laukia pačios svarbiausios finalinės varžybos, per kurias paaiškės, kuri šalis iškovos čempionų titulą. Kol laukiama rezultatų, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslin...
-
ES: „X“ klaidina naudotojus savo mėlynomis „patvirtintų paskyrų“ varnelėmis
Briuselis penktadienį pareiškė, kad Elono Musko socialinis tinklas „X“ klaidina naudotojus savo mėlynomis „patvirtintų paskyrų“ varnelėmis. ...
-
„Apple“ išsprendė Europos Komisijos pretenzijas dėl „Apple Pay“
Europos Komisija ketvirtadienį priėmė „Apple“ įsipareigojimą leisti „iPhone“ savininkams naudoti trečiųjų gamintojų programas bekontakčiams mokėjimams, o ne vien tik „Apple Pay“. ...
-
Vokietija savo 5G tinkluose palaipsniui atsisakys „Huawei“ ir ZTE komponentų
Vokietija ketvirtadienį pareiškė, kad dėl susirūpinimo nacionaliniu saugumu artimiausiais metais savo 5G tinkluose palaipsniui atsisakys Kinijos telekomunikacijų milžinių „Huawei“ ir ZTE komponentų. ...
-
Pirmą kartą sėkmingai paleista europiečių gamybos raketa „Ariane 6“
Naujoji europiečių gamybos raketa „Ariane 6“ antradienį buvo pirmą kartą sėkmingai paleista. ...
-
Kaip dirbtinio intelekto amžius pakeis kalbą?4
Gyvename kalbos technologijų revoliucijos amžiuje, kai jos gali kurti rišlų tekstą, versti, spręsti sudėtingus uždavinius, su jomis galime net palaikyti pokalbį ...
-
Duomenų sauga sulaukia vis daugiau dėmesio
Statistika rodo, kad 2023-iaisiais Lietuvos gyventojai vis labiau rūpinosi savo saugumu internete – net 48 proc. vartotojų neleido savo duomenų naudoti reklamai, o 43 proc. ribojo galimybę rodyti savo buvimo vietą. KTU magistras ir įmonės „S...
-
Kauno chemikai – išskirtiniame NATO tinkle
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetas (KTU CTF) tapo NATO gynybos technologijų akceleratoriaus DIANA testavimo centrų tinklo dalimi. Pasirašyta sutartis reiškia, kad KTU CTF galės būti testuojamos ir kuriamos vis...
-
Kuriami vabzdžiai kiborgai: judesius kontroliuos „Bluetooth“ signalais?4
Grupė Pekino technologijos instituto mokslininkų kuria mažyčius mechanizmus vabzdžiams – tikisi paversti juos kiborgais: gyvais organizmais, patobulintais technologijomis. ...