- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Virviškasis sūris, įprastai vadinamas tiesiog plėšomu sūriu, yra populiarus ir labai senas užkandis. Jį mėgsta ir vaikai, ir suaugusieji, tačiau ar žinote, kodėl jis taip smagiai plėšomas? Kuo jis ypatingas?
Iš tikrųjų, virviškasis sūris yra labai senas gardėsis, gaminamas įvairiose pasaulio šalyse. Štai Kaukazo regione jis gaminamas iš ožkų ar avies pieno, o Slovakijoje jis dažnai ir parūkomas, kad įgautų kiek ryškesnį skonį. Tiesa, tie sūriai primena virves, nes dažnai yra pinti bei sudaryti iš storesnio sūrio pluošto. Kai kalbame apie plėšomą sūrį, įprastai įsivaizduojame lazdeles, kurios kaip užkandis nuo 20 amžiaus pabaigos pardavinėjamos JAV ir Europoje.
Iš tiesų, plėšomas sūris yra mocarela. Jokių ypatingų priedų jai nereikia, nes pluoštinę tekstūrą jai suteikia ne medžiagos, o specialus apdorojimo būdas.
Gaminant mocarelą varškė yra kaitinama iki 60 laipsnių Celsijaus. Tuomet ruošinys gali būti formuojamas į gerai pažįstamus mocarelos kamuoliukus arba tempiamas, taip sulygiuojant pieno baltymus. Taip susidaro pluoštą primenanti struktūra, tačiau iš pradžių ji gali būti gana stambi.
Mocarelos lazdelės yra tempiamos, perlenkiamos ir vėl tempiamos, taip vis tankinant susidariusią pluoštinę struktūrą. Kuomet gaminamas tradicinis virviškasis sūris, visa tai daroma rankomis ir vėliau atskiros sūrio vijos yra supinamos. Tuo tarpu plėšomų sūrio lazdelių gamyklose mechanizmai vis tempia sūrį, kol jis tampa lengvai plyštančiu. Šis pramoninis gamybos metodas buvo išrastas 1976 metais, nors populiariu užkandžiu tapo kiek vėliau.
Nors plėšomo sūrio lazdeles gali sudaryti ir gryna mocarela, kartais dėl skonio į mišinį įterpiama ir šiek tiek čederio sūrio. Tiesą sakant, panašią tekstūrą pavyktų pasiekti naudojant ir kitų rūšių sūrius, nors beveik visada naudojama mocarela. Įdomu tai, kad šviežia mocarela įprastai parduodama skystyje, kuris ją saugo nuo išdžiūvimo. Tuo tarpu plėšomos sūrio lazdelės yra gana sausos, todėl turi ilgesnį galiojimo laiką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KTU mokslininkė: nanodalelės gali pernešti vaistus tiesiai į vėžio ląsteles2
Nanodalelės žymi proveržį medicinoje – jos atveria naujas galimybes vėžio gydymui, pristatydamos vaistus tiesiai į naviko ląsteles – tokiu būdu pasiekiamas didesnis gydymo efektyvumas. Nanotechnologijoms besivystant ir Lietuvoje, KTU Med...
-
Dirbtinis intelektas – futbolo varžybų transliacijose1
Nors UEFA Europos futbolo čempionatas eina į pabaigą, laukia pačios svarbiausios finalinės varžybos, per kurias paaiškės, kuri šalis iškovos čempionų titulą. Kol laukiama rezultatų, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslin...
-
ES: „X“ klaidina naudotojus savo mėlynomis „patvirtintų paskyrų“ varnelėmis
Briuselis penktadienį pareiškė, kad Elono Musko socialinis tinklas „X“ klaidina naudotojus savo mėlynomis „patvirtintų paskyrų“ varnelėmis. ...
-
„Apple“ išsprendė Europos Komisijos pretenzijas dėl „Apple Pay“
Europos Komisija ketvirtadienį priėmė „Apple“ įsipareigojimą leisti „iPhone“ savininkams naudoti trečiųjų gamintojų programas bekontakčiams mokėjimams, o ne vien tik „Apple Pay“. ...
-
Vokietija savo 5G tinkluose palaipsniui atsisakys „Huawei“ ir ZTE komponentų
Vokietija ketvirtadienį pareiškė, kad dėl susirūpinimo nacionaliniu saugumu artimiausiais metais savo 5G tinkluose palaipsniui atsisakys Kinijos telekomunikacijų milžinių „Huawei“ ir ZTE komponentų. ...
-
Pirmą kartą sėkmingai paleista europiečių gamybos raketa „Ariane 6“
Naujoji europiečių gamybos raketa „Ariane 6“ antradienį buvo pirmą kartą sėkmingai paleista. ...
-
Kaip dirbtinio intelekto amžius pakeis kalbą?4
Gyvename kalbos technologijų revoliucijos amžiuje, kai jos gali kurti rišlų tekstą, versti, spręsti sudėtingus uždavinius, su jomis galime net palaikyti pokalbį ...
-
Duomenų sauga sulaukia vis daugiau dėmesio
Statistika rodo, kad 2023-iaisiais Lietuvos gyventojai vis labiau rūpinosi savo saugumu internete – net 48 proc. vartotojų neleido savo duomenų naudoti reklamai, o 43 proc. ribojo galimybę rodyti savo buvimo vietą. KTU magistras ir įmonės „S...
-
Kauno chemikai – išskirtiniame NATO tinkle
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetas (KTU CTF) tapo NATO gynybos technologijų akceleratoriaus DIANA testavimo centrų tinklo dalimi. Pasirašyta sutartis reiškia, kad KTU CTF galės būti testuojamos ir kuriamos vis...
-
Kuriami vabzdžiai kiborgai: judesius kontroliuos „Bluetooth“ signalais?4
Grupė Pekino technologijos instituto mokslininkų kuria mažyčius mechanizmus vabzdžiams – tikisi paversti juos kiborgais: gyvais organizmais, patobulintais technologijomis. ...