Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, Lietuvos žemėse nėra įvykę nė vieno žemės drebėjimo, tačiau kelių balų stiprumo virpesiai ne kartą buvo mus pasiekę iš greta esančių kraštų.

Geologai ramina, kad Lietuva tarp Pabaltijo kraštų pasižymi mažiausiu seisminiu aktyvumu ir netgi mūsų kaimynai estai bei latviai yra turėję šiek tiek stipresnius žemės virpesius.

Latvijos teritorijoje vykusių žemės drebėjimų stiprumai neviršija 4,4, o Estijoje išilgai vakarinės pakrantės žemės drebėjimų stiprumai gali siekti 4,5. 1908 metų gruodžio 29 dieną įvykęs 4,4 stiprumo žemės drebėjimas Latvijoje yra siejamas su Liepaja-Saldus lūžių zona. Negausūs duomenys rodo, jog Lietuvos teritorijoje seisminis aktyvumas yra mažesnis nei greta esančių kraštų. Lietuvos teritorijoje patikimai nėra užfiksuota nei vieno žemės drebėjimo. Natūralių vietinių seisminių įvykių Lietuvos teritorijoje neužfiksavo nei Vilniaus seisminė stotis, veikusi nuo 1970 iki 1998 metų, nei nuo 1999 m. įrengtos Ignalinos AE seismologinio monitoringo seisminės stotys.

Iš istorinių šaltinių žinomi keli netoli Lietuvos sienos įvykę vidutinio stiprumo žemės drebėjimai, pvz., 1616 m. Bauskės apylinkėse ir 1908 m. netoli Daugpilio (Latvija) bei Gudogų (Baltarusija). Iš instrumentiškai užregistruotų žemės drebėjimų Rytinėje Baltijos pakrantėje paminėtinas 1976 metais M 4,7 žemės drebėjimas Osmusaarėje (Estija).

Seismologai pažymi, kad maždaug kas keli dešimtmečiai Lietuvą sudrebina seisminės bangos, sukeltos regioninių žemės drebėjimų epicentrų kitose šalyse. 1904 metais Vakarų Lietuvos gyventojai jautė 3-4 balų intensyvumo virpesius, atsklidusius nuo 5,4 magnitudžių stiprumo drebėjimo Oslo fiorde. Čia taip pat buvo juntami Rumunijoje vykę žemės drebėjimai: 1940 m. (7,2 M), 1977 m. (6,1 M), 1986 m.(6,2M), 1990 m. (6,4M).

Stipriausias instrumentiškai užfiksuotas žemės drebėjimas regione įvyko Kaliningrado srityje (Rusija) 2004 metų spalio 21 dieną. Šį žemės drebėjimą sudarė trys požeminiai smūgiai, kurio pagrindinio smūgio stiprumas siekė 5,2, hipocentras buvo ~15 km gylyje. Žemės drebėjimo Kaliningrade generuotos seisminės bangos buvo juntamos visame Pabaltijyje – Baltijos valstybėse, Baltarusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje bei Suomijoje. Lietuvoje tuo metu buvo juntami grunto virpesiai, kurie Klaipėdoje siekė iki 5 balų pagal Richterio skalę, Vilniuje ir Kaune apie 3 balus.

Tikimybė – neatmestina, bet maža

2006 metų vasario mėnesį Europos komisijos Jungtinių tyrimų centro paskelbtame leidinyje „Žemės drebėjimų kartografavimas ir žemės drebėjimų duomenys naujosiose šalyse narėse ir šalyse kandidatėse“ Lietuvoje buvo nustatytas žemas arba labai žemas seisminės rizikos lygis įvairiems svarbiems visuomenės ir infrastruktūros elementams. Išanalizavus visus turimus duomenis galima geologai daro išvadą, kad tikimybė Lietuvos teritorijoje įvykti žemės drebėjimui yra maža.

Šiuo metu Lietuvos seismologinio monitoringo sistemą sudaro šešios seisminių stebėjimų stotys: keturios Rytų Lietuvoje, Ignalinos raj., bei po vieną Vidurio Lietuvoje, Kėdainių raj., ir Vakarų Lietuvoje, Plungės raj.

Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas portalui sakė, kad tarp geologų kartais pajuokaujama, kad Lietuva nėra turėjusi nė vieno savo žemėse įvykusio drebėjimo, o tik jutusi gretimų kraštų drebėjimų atgarsius. Tikimybės, kad kada nors ir mūsų žemėje galime sulaukti tokio reiškinio jis neatmetė, tačiau pripažino, kad to numatyti iki šiol niekas tiksliai negali.

„Iki šiol niekas nesugeba prognozuoti žemės drebėjimų. Iki šiol pasaulyje jokiais metodai to negalima padaryti. Aišku, išskyrus tam tikras ypatingas vietas, kur yra žinomi lūžiai, ten galima pajusti virpesius, tuomet galima prieš dvi minutes tai nustatyti. Bet tai tėra dvi minutės“, - sakė J. Satkūnas.