Ši teorija papildo seniai besitęsiančius tyrėjų debatus dėl dinozaurų populiacijų būklės jų gyvavimo vėlyvajame laikotarpyje. Kai kurie sako, kad tie gyvūnai klestėjo, o kiti tvirtina, kad tų roplių populiacijas buvo ištikęs aiškus nuosmukis.

„Galbūt staigi apokalipsė buvo paskutinė karsto vinis, bet kažkokios kitos priežastys jau anksčiau trukdė vystytis naujoms dinozaurų rūšims pakankamai sparčiai, kai išmirdavo senosios“, – rašo šios studijos pagrindinis autorius Manabu Sakamoto (Manabus Sakamotas), dirbantis Britanijoje įsikūrusiame Redingo universitete.

Straipsnyje, paskelbtame žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, tyrėjai apžvelgia duomenis apie fosilijas iš viso pasaulio. Jų atlikta statistinė analizė rodo, kad bent 40 mln. metų iki asteroido smūgio dabartinėje Meksikoje įvairios dinozaurų rūšys nyko sparčiau negu išvystydavo naujos.

„Tokio rezultato nesitikėjime, – pažymėjo M.Sakamoto. – Asteroido smūgis tebėra pagrindinis kandidatas būti dinozaurų galutinio išnykimo (priežastimi), bet aišku, kad evoliucijos prasme jų geriausios dienos jau buvo praėjusios.“

Pavyzdžiui, ilgakakliai augalėdžiai zauropodai, kurie buvo stambiausi žinomi sausumos gyvūnai, nyko sparčiausiai, rodo tyrimo išvados.

Tačiau teropodų, prie kurių priskiriamas ir dinozaurų pasaulio simboliu tapęs mėsėdis tiranozauras (Tyrannosaurus rex), nykimo sparta buvo mažesnė.

Tikėtina, kad populiacijų nuosmukis buvo susijęs su prasidėjusiu žemynų atsiskyrimu ir suintensyvėjusia vulkanine veikla, pažymėjo mokslininkai.

Vėliau, prieš maždaug 66 mln. metų, įvyko vadinamasis Čiksulubo smūgis, kai prie dabartinio Jukatano pusiasalio į Žemę rėžėsi stambus asteroidas. Jo į atmosferą pakeltas milžiniškas dulkių debesis ilgam užtemdė saulę, sukėlė pasaulinio klimato atšalimą ir didelio masto augalų nykimą.

Nelikus medžių ir kitokių augalų, kurie buvo ėdesio šaltinis ir suteikdavo prieglobstį, dinozaurai neatsilaikė.

„Tai rodo, kad dešimtis milijonų metų iki galutinio išnykimo dinozaurai buvo pradėję prarasti Žemėje dominuojančios rūšies pozicijas“, – aiškino M.Sakamoto.

Šis tyrimas mokslininkams taip pat leidžia prognozuoti ateitį. Šiuo metu daug rūšių yra patekusios į keblią padėtį dėl žmogaus veiklos skatinamų klimato pokyčių, o kokia nors gamtinė katastrofa gali visiškai jas nušluoti.

„Mūsų studija aiškiai rodo, kad tuo atveju, jeigu kokia nors gyvūnų grupė nyksta sparčiau negu gali atsikurti, jos tikimybė visiškai išnykti dar labiau padidėja, įvykus didelei katastrofai“, – nurodė M.Sakamoto.

„Tai itin reikšminga mūsų dabartinei ir ateities biologinei įvairovei, žinant, kad rūšys nyksta precedento neturinčia sparta dėl šiuo metu vykstančių žmogaus sukeltų klimato pokyčių“, – pridūrė jis.