- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulinės pandemijos metu ne vienam kyla klausimas, kaip su koronaviruso iššūkiu gyvensime ateityje. Apie tai, kokie scenarijai mūsų gali laukti artimiausiais mėnesiais ir ko jau išmokome iš šios pandemijos, pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė.
– Ši pandemija – ne pirmoji, užklupusi žmoniją. Su kuo galima palyginti pandemijų eigą?
– Kiekvieną pandemiją galima palyginti su gaisru. Jis įsiliepsnoja, plinta, apimdamas vis naujus plotus, tačiau po kurio laiko pradeda slopti. Ugnis anksčiau ar vėliau užgęsta, nors kartais lieka atskiri gaisro židiniai. Pasaulio istorijoje taip nutinka ir su virusų plitimu.
Kartais virusų plitimas nuslopsta savaime, kaip tai atsitiko su SARS ir MERS virusais. Dažniau virusų plitimas įveikiamas aktyviais žmogaus veiksmais, pavyzdžiui, vakcinomis, naujais vaistais, socialine izoliacija. Kartais virusus sustabdo įgytas kolektyvinis imunitetas.
Šios pandemijos eiga taip pat primena gaisrą – kai kur, taip pat ir mūsų šalyje, jis jau slopsta. Vis dėlto, nors Lietuvoje, kaip ir nemažoje dalyje ES, situacija gerėja, kai kurie židiniai, pavyzdžiui, Rusija ar Brazilija, šiandien tiesiog „liepsnoja“, nes pandemijos banga čia kilo vėliau.
– Neretai kyla klausimai, kaip gyvensime toliau ir ar turėsime susirgimų šią vasarą.
– Prieš pradėdami kalbėti apie tai, kas bus ateityje, ar sulauksime naujų pandemijos šuolių, turime suprasti, kad ši, pavasarinė naujojo koronaviruso banga dar nesibaigė, o bendras naujų susirgimų skaičius pasaulyje vis dar didėja.
Pamokos, įgytos kovoje su šio viruso sukelta pandemija, neabejotinai vertingos, nors jų kaina gali būti išties didelė.
Tačiau pandemijos fone matosi ir šviesių spalvų. Artimiausias metų laikas – vasara bent jau mūsų šalies gyventojus turėtų nuteikti gan optimistiškai. Galbūt bus atskiri koronaviruso atvejai ar net lokalūs židiniai, tačiau bendra situacija leidžia tikėtis, kad galėsime lengviau atsikvėpti.
Jei tik per daug neatsipalaiduosime, neužmiršime elgtis atsakingai, šiuo metų laiku viskas turėtų būti gerai.
– Vis dažniau pasigirsta perspėjimų, kad rudenį galime sulaukti naujos didelės susirgimų bangos. Ar tokių prognozių išsipildymas – tikėtinas?
– Konkretaus atsakymo, kaip bus rudenį ar žiemą, niekas nežino. Ar kils nauja banga, kokio dydžio ji bus, paaiškės tik spalį ar dar vėliau.
Šiuo metu girdėti nemažai teiginių, kad SARS-CoV-2 viruso sukelta COVID-19 pandemija gali pakartoti ispaniškojo gripo, siautusio 1918–1920 m., eigą. Būtent antroji ispaniškojo gripo banga, kilusi rudens–žiemos sezonu, buvo didžiausia ir pasaulyje nusinešė daugiausia gyvybių. Tačiau analogija su šiais istoriniais įvykiais nėra labai tiksli.
Prisiminkime, kad ispaniškasis gripas plito po Pirmojo pasaulinio karo. Tuo metu žmonių imunitetas buvo nusilpęs, trūko maisto, žmonės kentė skurdą ir nepriteklių, sanitarinės sąlygos buvo prastos, sveikatos apsaugos sistema buvo gana žemo lygio. Dabartinės žmonijos pozicijos yra daug geresnės.
– Ar tai reiškia, kad mokslui dar nežinomas naujojo koronaviruso sezoniškumas?
Šiuo metu mokslas negali pasakyti, ar naujojo koronaviruso protrūkiai bus sezoniniai. Jeigu susirgimai COVID-19 taps sezoniniu reiškiniu, naujojo koronaviruso epidemijos bus panašios į sezoninio gripo, o tai leistų mums atsikvėpti bent vasaromis. Be to, turėtume galimybę ruoštis šaltojo sezono iššūkiams.
– Visi žinome, kad gripas – sezoninis reiškinys. Tačiau apie sezoninius koronavirusus turbūt girdėjo nedaugelis. Kokie šie koronavirusai?
– Šiuo metu žinomi keturi žmogaus koronavirusai, kurie sukelia nesunkias arba besimptomes infekcijas, vadinamąsias peršalimo ligas. Šių virusų pavadinimai mažai kam girdėti (229E, NL63, OC43 ir HKU1), bet šie virusai nuolat cirkuliuoja populiacijoje. Daugumai mūsų jie nėra pavojingi, todėl apie jų sezoniškumą žino tikrai ne kiekvienas. Tačiau tokie koronavirusai egzistuoja, todėl neatmetama tikimybė, kad ir SARS-CoV-2 gali tapti sezoninis.
– Tačiau pavojingi SARS ir MERS koronavirusai netapo sezoniniais. Kodėl taip nutiko?
– Kalbant apie išties pavojingus žmogui koronavirusus, tokius kaip SARS (SARS-CoV-1) ir MERS, jie netapo sezoniniais dėl vienos priežasties – šių virusų protrūkiai buvo lokalizuoti ir neišplito taip, kaip SARS-CoV-2. Pirmojo SARS viruso (SARS-CoV-1) protrūkis prasidėjo 2002 m. pabaigoje ir tęsėsi iki 2003 m. birželio, o nuo 2004 m. pasaulyje neužregistruota nė vieno infekcijos atvejo. MERS protrūkis prasidėjo 2012 m. pabaigoje ir nuo to laiko vis užregistruojami pavieniai šios infekcijos atvejai, bet virusas mažai išplito, nesukėlė pamdemijos.
– Jei naujojo koronaviruso atvejus fiksuosime šaltuoju sezonu, greta jų turėsime ir sezoninio gripo protrūkius?
– Išties tikėtina, kad vienu metu turėsime ir SARS-CoV-2, ir sezoninio gripo viruso sukeltus susirgimus. Tuo labiau kad žmogus tuo pačiu metu gali užsikrėsti ir gripo virusu, ir SARS-CoV-2. Toks derinys – tikrai nedžiuginantis, nes imuninei sistemai būtų sunkiau kovoti „dviem frontais“ ir todėl taptų sunkiau įveikti COVID-19.
– Galbūt todėl pasaulio epidemiologai viešai ragina atsakingai žiūrėti į gripo, kurio sulauksime šiemet, prevenciją?
– Gripo, kurio sezono pradžia mūsų laukia po pusmečio, prevencijai šiemet pasaulis turės skirti dar daugiau dėmesio. Juk asmenys su gripo komplikacijomis užimtų lovas ligoninėse, o tų lovų gali prireikti COVID-19 sergantiems pacientams.
– Kaip į sezoninio gripo prevenciją žiūrima Lietuvoje?
– Šiuo metu dar nežinome, koks sezoninis gripas cirkuliuos šiemet, tačiau kai tai paaiškės, gripo prevencijai visame pasaulyje turės būti skiriama labai daug dėmesio.
Kalbant apie Lietuvą, norisi pasidžiaugti, kad mūsų šalyje pastaruoju metu į sezoninio gripo prevenciją žiūrima vis atsakingiau. Žmonės tampa sąmoningesni, skiepijasi nuo gripo, nes supranta, kad tuo apsaugo ne tik save, bet ir kitus visuomenės narius.
– Nors tolesnė pandemijos eiga nėra aiški, o pasaulio gali laukti nauji iššūkiai, apie SARS-CoV-2 sužinome vis daugiau. Ar išmoktos pamokos vertingos žmonijai?
– Pamokos, įgytos kovoje su šio viruso sukelta pandemija, neabejotinai vertingos, nors jų kaina gali būti išties didelė. Įgyta patirtis leidžia geriau pažinti naująjį koronavirusą ir suprasti jo silpnąsias savybes. Kuo geriau jį pažinsime, tuo greičiau rasime būdų jį įveikti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno chemikai – išskirtiniame NATO tinkle
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetas (KTU CTF) tapo NATO gynybos technologijų akceleratoriaus DIANA testavimo centrų tinklo dalimi. Pasirašyta sutartis reiškia, kad KTU CTF galės būti testuojamos ir kuriamos vis...
-
Kuriami vabzdžiai kiborgai: judesius kontroliuos „Bluetooth“ signalais?4
Grupė Pekino technologijos instituto mokslininkų kuria mažyčius mechanizmus vabzdžiams – tikisi paversti juos kiborgais: gyvais organizmais, patobulintais technologijomis. ...
-
Uždarytas kone tris dešimtmečius veikęs pokalbių tinklas ICQ2
Pokalbių tinklo ICQ, kuris kadaise turėjo 100 mln. naudotojų, o pastaraisiais metais priklausė rusams, veikla trečiadienį buvo nutraukta. ...
-
ES: „Microsoft“ pažeidė antimonopolines taisykles dėl „Teams“2
Briuselis antradienį pareiškė, kad bendrovė „Microsoft“ pažeidė Europos Sąjungos antimonopolines taisykles, nes savo komunikacijos priemonę „Teams“ pridėjo prie populiaraus biuro programų paketo. ...
-
Prabudo galaktikos juodoji skylė: užfiksavo nematytą reiškinį9
Aukštai Čilės Andų kalnuose dirbantys astronomai užfiksavo iki šiol nematytą reiškinį – jų manymu, prabudo tolimos galaktikos centre esanti juodoji skylė. Kosminiais mastais tai įvyko akimirksniu, nes prieš 20 metų t...
-
Kodėl pasaulyje vis dar auga vartojimas?2
Per pastaruosius dešimtmečius aplinkai palanki vartotojų elgsena buvo skatinama įvairių aplinkosauginių įstatymų ir kitų iniciatyvų, apeliuojant į vartotojų sąmoningumą, tačiau, kaip pastebima, vartojimas pasaulyje vis tiek augo. ...
-
FT: Serbija galėtų išgauti ličio jau 2028 m.5
Prezidentas Aleksandras Vučičius pareiškė, kad Serbija, sulaukusi naujų Australijos kalnakasybos milžinės „Rio Tinto“ ir ES garantijų dėl prieštaringai vertinamo projekto, galėtų eksploatuoti litį jau 2028 metais, sekmadien...
-
Rudenį Vilniaus Užupyje kursuos autobusas be vairuotojo11
Rudenį Vilniaus Užupio rajone du mėnesius reguliariai kursuos be vairuotojo važiuojantis autonominis autobusas. ...
-
Termovizoriai gali būti naudojami ne tik karybai1
Karo kontekste pažangios technologijos tampa svarbiu faktoriumi. Termovizoriai – įranga, gebanti atvaizduoti šilumą infraraudonųjų spindulių spektre, yra viena tokių technologijų. Ši įranga ne tik leidžia kariams identifikuoti pri...
-
Šveicarijos vyriausybė: prieš Ukrainos taikos viršūnių susitikimą – kibernetinės atakos1
Šveicarijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad prieš šį savaitgalį šalyje vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl taikos Ukrainoje jos interneto svetainės patyrė kibernetinių atakų bangą. ...