Komanda savo rezultatus publikavo „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“.

Normali ir tamsioji materija visatą užpildo kaip putas primenanti struktūra, kur galaktikos išsidėsčiusios ant plonų sienelių tarp burbulų ir susibūrusios į superspiečius. Burbulų vidus – atvirkščiai, yra praktiškai visai tuščias, jame beveik nėra jokios materijos.

Kompiuterine simuliacija modeliuodami gravitacijos poveikį milijonų tamsiosios materijos dalelių pasiskirstymui, mokslininkai rekonstravo visatos evoliuciją, įskaitant ir ankstyvąjį materijos susibūrimą bei didžiosios struktūros formavimąsi.

Pastaruosius 20 metų astronomai ir fizikos teoretikai svarstė tamsiosios energijos prigimtį, bet ji taip ir liko neįminta paslaptis.

Kitaip nei įprastose simuliacijose, kur visata plečiasi tolygiai, atsižvelgus į struktūrą, gautas modelis, kur skirtingi kosmoso regionai plečiasi skirtinga sparta. Tačiau vidutinė plėtimosi sparta atitinka dabartinius stebėjimus, kurie rodo bendrą greitėjantį plėtimąsi.

Dr. Dobosas pridūrė: „Bendroji reliatyvumo teorija yra visatos evoliucijos supratimo pagrindas. Jos teisingumo nekvestionuojame; kvestionuojame pernelyg supaprastintų sprendinių teisingumą. Mūsų atradimas remiasi su bendruoju reliatyvumu derančia matematine prielaida, leidžiančia skirtingą erdvės plėtimąsi, ir rodo, kaip sudėtingų materijos struktūrų formavimasis keičia plėtimąsi. Šie klausimai anksčiau buvo ignoruojami, tačiau į juos atsižvelgus, plėtimąsi galima paaiškinti be jokios tamsiosios energijos.“

Jei šie rezultatai bus patvirtinti, tai gali rimtai paveikti visatos modelius ir fizikinių tyrimų kryptį. Pastaruosius 20 metų astronomai ir fizikos teoretikai svarstė tamsiosios energijos prigimtį, bet ji taip ir liko neįminta paslaptis. Šiuo nauju modeliu tikimasi mažų mažiausiai pradėti aktyvius debatus.

Paveikslėlyje – kadras iš animacijos, vaizduojančios visatos plėtimąsi, remiantis standartiniu „Lambda Cold Dark Matter“ kosmologijos modeliu, kuriame yra tamsioji energija (viršutinis kairys skydelis, raudona), naujasis „Avera“ modelis, apibrėžiantis visatos struktūrą ir eliminuojantis tamsiosios materijos būtinybę (viršutinis vidurinis skydelis, mėlyna), ir Einšteino-de Sitterio kosmologija, originalusis modelis, be tamsiosios energijos (viršutinis dešinys skydelis, žalia). Apatiniame skydelyje parodomas „mastelio faktoriaus“ (dydžio rodiklio) didėjimas, kaip laiko funkcija, kur 1Gya yra 1 milijardas metų. Struktūros didėjimas matomas ir viršutiniuose skydeliuose. Vienas taškas maždaug atitinka vieną galaktikų spiečių. Mastelio vienetai yra megaparsekai (Mpc), kur 1 Mpc yra maždaug 3 milijonai milijonų milijonų kilometrų.