G. Kostkevičiaus vadovaujama bendrovė „Baltic Orthoservice“ „Vilniaus inovacijų forume“ laimėjo nominaciją „Verslo ir mokslo partnerystė 2013“. Įmonė sukūrė ir rinkai pristatė unikalios konstrukcijos kulkšnies ir pėdos ortopedinių įtvarų liniją „Easy Walk“. Konkurso laimėtoja projektą įgyvendino bendradarbiaudama su Kauno technologijos universitetu (KTU).

Sukurtas kulkšnies ir pėdos ortopedinis įtvaras padeda vaikščioti žmonėms, kurių pėda per čiurnos sąnarį dėl įgimtų ligų ar traumų yra nelanksti. Įtvarai „Easy Walk“ unikalūs tuo, kad juos gaminant vietoje plastiko panaudotas anglies kompozitas, kuris yra kur kas lengvesnis ir patogesnis pacientui. Jau dabar šis įtvaras gaminamas ir parduodamas Europoje bei Australijoje. Tikimasi, kad netrukus jis pasieks Indijos ir JAV medicinos rinkas.

Su bendrovės vadovu Gediminu Kostkevičiumi kalbamės apie verslo ir mokslo sinergiją. Jis teigia, kad mokslininkai turėtų būti aktyvesni bendradarbiaudami su verslu ir viliasi, kad ateityje mokslo įstaigų ir verslo partnerystė tik stiprės. G. Kostkevičiaus manymu, Lietuvos mokslas žengia pirmyn, o tam didžiausios įtakos turi jaunimas, į kurio rankas ir reikėtų patikėti šalies pažangą.

Kodėl svarbus mokslo institucijos bendradarbiavimas su verslu?

Verslas mielai bendradarbiauja tuomet, kai jam tai yra naudinga ir renkasi partnerius atsižvelgdamas į tai, ar bendradarbiavimas padės pasiekti norimų rezultatų – kurti tobulesnius produktus.

Kita vertus, pasikeitė ir valstybės politika. Mokslo institucijos skatinamos bendradarbiauti su verslu, nes tokiu būdu gauna finansavimą iš biudžeto. Kol nebuvo tinkamos valstybės politikos, mokslo įstaigoms buvo naudingiau daryti tai, kas joms patinka, arba daryti labai mažai, t.y. bendradarbiauti su verslu. Šiandieninė politika orientuota į bendradarbiavimą, inovacijų diegimą ir tai skatina universitetus tapti atviresnius. Labai norėčiau, kad mokslininkai būtų aktyvesni. Kiekvienas iš jų turėtų galvoti, kaip pritaikyti turimas mokslines žinias, bendradarbiauti.

Kas šį bendradarbiavimo procesą turėtų inicijuoti?

Tai priklauso nuo to, kokia valstybėje yra mokslo finansavimo sistema. Vienose šalyse, pavyzdžiui Olandijoje, yra trys galimi finansavimo šaltiniai: pirmas – biudžetinis, antras – verslo bei verslo užsakymai ir trečias – struktūriniai fondai ir projektai. Tai reiškia, jos valstybė universitetui suteikia tiek lėšų, kiek jis gauna pajamų iš bendradarbiavimo su verslu, o maždaug 50 proc. jis turi surinkti iš įvairių projektų ir fondų. Pavyzdžiui, jei aukštojo mokslo įstaiga gauna 10 milijonų pajamų iš pramonės verslo, tiek pat jai skiriama ir iš valstybės biudžeto. Mano manymu, tai labai geras modelis, neleidžiantis universitetams „miegoti“. Tokiu būdu ugdomi progresyvūs tyrėjai, mokslininkai ir jų verslumo įgūdžiai.

O ką turėtų daryti verslas?

Verslo įmonės turi būti suinteresuotos tapti konkurencingomis, siekti kurti naujus produktus. Jeigu jos galvoja apie ateitį, tai privalo būti ir inovatyvios. Šiandien daug laimime pigia darbo jėga, bet ji nenori būti pigi. Kinijos, Brazilijos ar Indijos šalys sparčiai išsivystė ir jose produkcija yra gaminama ne prasčiau nei mūsų šalyje. Todėl arba mes turime būti inovatyvūs ir kurti didesnę pridėtinę vertę turinčius produktus ar paslaugas, arba turime gauti tiek pat užsakymų, kiek gauna kinai, indai ar brazilai.

Kaip valstybė gali įsitraukti į mokslo, tyrimų skatinimą?

Valstybei reikalingi fundamentalūs tyrimai, kuriuos ji privalo finansuoti, griežtai administruoti ir tikrinti, ar tyrimas pasiteisina, kadangi fundamentaliųjų tyrimų rezultatai yra ilgalaikiai, kurie taip greitai nepatikrinami. Tokius projektus daugiausiai finansuoja turtingos valstybės, kurios planuoja ateitį. O mažiau pasiturinčios turi būti praktiškesnės – joms reikia gyventi „čia ir dabar“, todėl joms naudingiau finansuoti taikomuosius tyrimus. Taip valstybė galėtų labiau skatinti mokslininkus „judėti“ ir bendradarbiauti su verslu.

Manote, kad viską lemia valstybės politika?

Valstybės politika labai daug reiškia. Pastaruosius dešimt metų mūsų šalyje vyksta teigiami pokyčiai. Tiek A. Kubiliaus, tiek ir A. Butkevičiaus vyriausybės suvokė, kur Lietuva turi eiti, kad ji turi skatinti inovacijas. Pavyzdžiui, švietimo reformos, kurios buvo pradėtos siekiant išjudinti visą sovietinį snaudulį iš universitetų. Pasikeitę universitetų rektoriai tai stengiasi daryti, tačiau darbai – tik pradėti, jų dar daug laukia. Universitetuose yra likę žmonių, kurie pripratę prie buvusios sistemos ir randa būdų, kaip imituoti mokslą bei darbą, kurių nėra; rašo bet kokias ataskaitas ir jomis gyvena. Tačiau matau ir gerų pokyčių. Džiaugiuosi, kad į KTU atėjo nauji vadovai, kurie daro „revoliucijas“. Tai vertinu tik teigiamai.

Ar Jums lengva bendradarbiauti su mokslo institucijomis?

Nėra lengva, ypač dėl biurokratijos, kuri vienais atvejais yra pagrįsta, bet daugeliu – ne. Tačiau pažanga šioje srityje daroma didelė. Negalime būti nihilistais ir viską vertinti tik neigiamai.

Kaip Jūs apibūdintumėte inovatyvumą?

Tai yra nuolatinis ieškojimas kažko originalaus, naujo, tobulesnio.

Kokie Jums kaip verslininkui/vadovui aspektai yra svarbiausi kuriant kokį nors produktą, kurio procese dalyvauja ir mokslininkai?

Daugiausia bendradarbiaujame su gydytojais, chirurgais, kurie turi patirties. Bet jie skiriasi: vieni iš jų yra amatininkai, kiti – mokslininkai. Amatininkas neklausia „kodėl“, jis turi sukaupęs žinių ir patirties, naudoja tuos instrumentus, kokie tuo metu yra ir neieško naujų. Iš tokių specialistų naudos ne daug. Puikūs partneriai yra tie, kurie mąsto kritiškai, pastebi trūkumus ir siekia tobulinti esamus dalykus, ieško sprendimų.

Netgi sakoma, kad inovatyvūs yra tie žmonės, kurie nepatenkinti tuo, kas yra. Žinoma, ne visi – vieni tik  niurzga, o kiti galvoja, kaip tai išspręsti. Man labai įsimintinas Džordžo Bernardo Šo posakis: „Pasaulio pažanga priklauso nuo kvailųjų, nes protingi prisitaiko prie pasaulio, o kvailieji bando pritaikyti pasaulį prie savęs“. Pagal D.B. Šo inovatyvus žmonės yra „kvailiai“, nes jie stengiasi keisti pasaulį taip, kaip jie mano būtų geriau.

Ką manote apie konkurenciją?

Konkurencija – pažangos variklis. Mes gaminame taip vadinamus „custom made products“, kurių kiekvienas yra unikalus. Todėl konkurentų beveik neturime. Prieš darydami įtvarinę sistemą, kiekvieną žmogų nuskenuojame 3 D technologija. Pagal gautas kūno formas pagaminame individualų prietaisą. Svarbiausia, tai reikia padaryti greitai. Individuali, personalizuota gamyba yra brangesnė, bet jos pridėtinė vertė – didesnė, o konkurencija – mažesnė.

O už kiek Jūsų įmonė pagamintų, pavyzdžiui, kojos protezą?

Praėjusiais metais buvo įvykis, kai darbe geležinkeliečiui traukinys pervažiavo abi kojas. Jeigu neklystu, ligonių kasos jam kompensavo apie 7 000 litų, o „Lietuvos geležinkeliai“ – 33 000. Tačiau šios sumos pacientui nepakako norint įsigyti geriausius įtvarus, kurių vienas kainuoja 64 000 eurų.

Suprantu, kad ligonių kasos skirti daugiau negali. Ir kitose šalyse nėra taip, kad kiekvienam pacientui pasiūlomas geriausias sprendimas. Atsižvelgiama į tai, ar jis jaunas, mobilus, ar pensinio amžiaus ir juda mažiau. Jeigu žmonės turi asmeninių lėšų, gali prisidėti ir įsigyti geresnį įtvarą. Tačiau tokias galimybes dažniausiai turi turtingesnių šalių piliečiai. Todėl beveik visa mūsų įmonės produkcija skirta užsienio rinkai.

Jums tenka daug bendradarbiauti su įvairiomis šalimis, nuo Europos iki Australijos. Kaip globaliame kontekste Jūs vertintumėte lietuvių verslininkus?

Auga nauja karta, kuri nėra paveikta sistemos. Mūsų šalies pažangą sieju su jaunimu. Vyresniems specialistams, kurie dvidešimt ir daugiau metų dirbo pagal vieną sistemą, priprato prie jos, yra sunku keistis. Žinoma, ne visiems. Nepaisant to, iš jų tikiuosi mažiau pažangos nei iš jaunimo.

Įmonės konkurencingumą galima matuoti pagal tai, kaip jai sekasi parduoti, konkuruoti gerose, turtingose rinkose, t.y. ten, kur varžosi geriausi tiekėjai. Jeigu sugebi išsiskirti pasauliniu mąstu, esi konkurencingas, nesvarbu kas būtum – verslininkas, mokslininkas, menininkas, fotografas ar žurnalistas.  

Ką vertinate „Vilniaus inovacijų forume“ kartu su KTU laimėtą nominaciją „Verslo ir mokslo partnerystė 2013“?

Manau, kad tai įvertinimas. Mes daug bendradarbiaujame su mokslu, planuojame tai tęsti ir ateityje.