Gyvybė Žemėje galėjo atsirasti šimtais milijonų metų anksčiau nei manyta - prieš 4,4 mlrd. metų, nors iki šiol galvota, jog tai neįmanoma.

Iki šiol mokslininkai galvojo, kad jokių formų gyvybė būtų negalėjusi išlikti per vadinamąjį Vėlyvąjį bombardavimą - apie 100 mln. metų laikotarpį, kurio metu neseniai susiformavusią planetą intensyviai trankė meteoritai, išmušdavę kraterius, pagal plotą prilygstančius Tailandui arba Prancūzijai.

Naujojoje studijoje nurodoma, kad per šį laikotarpį ant Žemės nukrito apie 200 kvintilijonų tonų uolienų.

Dėl šio nepaliaujamo bombardavimo išsiskyrė tiek daug šilumos, jog išsilydė didžioji dalis Žemės paviršiaus. Atsižvelgiant į šį faktą iki šiol manyta, jog planetoje negalėjo išlikti netgi primityviausi gyvi organizmai, ištveriantys aukštą temperatūrą.

Šią vyraujančią prielaidą patvirtina faktas, jog iki šiol atrastų ankstyviausių gyvybės pėdsakų amžius siekia 3,9 mlrd. metų. Tuo metu intensyviausio meteoritų bombardavimo laikotarpis jau buvo pasibaigęs.

Ankstyviausių mikroskopinių organizmų fosilijų amžius siekia 3,5 mlrd. metų, o geocheminiai duomenys rodo, jog dar primityvesni organizmai, kurie, kaip manoma, galėjo būti visų gyvų padarų bendri protėviai, atsirado maždaug 300 milijonų metų anksčiau.

Tačiau Kolorado universiteto mokslininkai Stephenas Mojzsisas ir Olegas Abramovas tvirtina, kad Žemės vystymosi pradžioje ne visur buvo pragariškai karšta.

Be abejo, tokia kaitra - labai didelė, tačiau didžioji Žemės dalis buvo pakankamai vėsi, kad joje galėtų gyventi įvairūs mikroorganizmai. Kai kurie iš jų tarpsta 20-50 laipsnių temperatūroje, o kiti atlaiko didesnę negu vandens virimo - iki 110 laipsnių temperatūrą.

Dalis mikrobų taip pat galėjo gyventi kelių kilometrų gylyje po Žemės paviršiumi, kaip ir kai kurios iki mūsų dienų išlikusios paprastos gyvybės formos, nurodo studijos autoriai.

Praėjusią savaitę paskelbta studija atskleidžia, kaip dėl ankstyvuoju Žemės formavimosi laikotarpiu vykusių cheminių reakcijų galėjo susidaryti ribonukleininės rūgštys (RNR) - iš vienos nukleotidų grandinės sudaryti junginiai. RNR pagal sandarą artimos dezoksiribonukleininėms rūgštims, kurios koduoja visų organizmų genetinę medžiagą.

Faktas, jog savaime besidauginančios gyvybės formos iš pirmapradžio gyvybės šaltinio galėjo atsirasti gerokai anksčiau, taip pat gali paaiškinti, kodėl palyginti sudėtingos sandaros organizmai, kurių fosilijų aptinkama, egzistavo jau prieš 3,5-3,8 mlrd. metų. Jeigu naujoji teorija yra teisinga, tokio masto organizmų evoliucijai laiko turėjo pakakti.