– Jūsų organizuojamas, dabar pavadinimą jau pakeitęs tatuiruočių festivalis vyks ketvirtą kartą. Papasakokite, kaip jis augo, plėtėsi, kaip būrė vis didesnę tatuiruočių mylėtojų iš Lietuvos ir užsienio bendruomenę?

Aurimas: "Taip, mūsų festivalis jau tris kartus vyko Klaipėdoje. Patį pirmą buvome surengę 2014 m., antras vyko 2016-aisiais, o paskutinis – 2018-aisiais. Ankstesnį festivalio pavadinimą "Memel Tattoo Convention" padiktavo vieta – jis vyko Klaipėdoje, buvusiame Mėmelyje. Festivalis augo palaipsniui, sulig kiekvienu renginiu sulaukdavome vis didesnio atgarsio ir jausdavome vis didesnį tiek meistrų, tiek lankytojų susidomėjimą. Visada stengdavomės atsižvelgti į atsiliepimus, pageidavimus, vertindavome argumentuotą kritiką, mokydavomės iš savo klaidų ir su kiekvienu renginiu tuos trūkumus šalindavome. Svarbu paminėti, kad patys meistrai, dalyvaujantys konvencijose, yra pačios geriausios vizitinės kortelės. Jei meistras iš kurios nors užsienio šalies po renginio pasidalija gerais atsiliepimais, kitoje konvencijoje sulaukiame daugiau susidomėjimo iš tos šalies. Smagu, kai žmonės mūsų renginiuose mato pozityvių dalykų, išskirtinumą ir atsiliepia apie jį geruoju."

– Ko per šiuos metus išmokote patys?

Aurimas: "Turbūt svarbiausia, ko išmokome, – nenusivilti, visuomet reaguoti į argumentuotą kritiką ir stengtis padaryti kuo geriau, kuo aukščiau išsikelti kartelę. Organizuodami renginius niekada negalvojame apie pinigus, pelną, galvojame tiktai, kad geriausiu atveju nepatirtume nuostolio. Abu su Danieliumi turime pelningus verslus ir šis festivalis nėra mūsų pragyvenimo šaltinis. Danielius yra entuziastas, puoselėjantis tatuiruočių meną, na, o aš esu tas, kuris visada sako, kad Lietuvoje galima sukurti kažką įdomaus, išskirtiniais renginiais galima reprezentuoti Lietuvą pasauliniu mastu. Būtent šioje konvencijoje mes nusprendėme parodyti savo senąją baltų kultūrą, iš kurios mes ir esame kilę."

– Kas paskatino perkelti festivalį iš Klaipėdos į Kauną?

Aurimas: "Augant susidomėjimui, festivalis nebetilpo Klaipėdoje. Nebuvo erdvių, kurios tiktų ir dydžiu, ir savo aura, ir šalia miesto esančia lokacija. Svarstėme, kur persikelti, savo puslapyje surengėme balsavimą, ir Kaunas nugalėjo. Be to, Kaunas – Lietuvos epicentras, čia atkeliauti patogu tiek automobiliu iš kitų šalies miestų, tiek iš užsienio atskristi lėktuvu."

– Ko tikėtis iš jau netrukus Kaune vyksiančio "Baltic Tattoo Convention"? Kiek žinau, čia bus pramogų, susijusių ne tiktai su kūno piešiniais. Papasakokite daugiau.

Aurimas: "Visų pirma, manau, reikėtų tikėtis visiškai išskirtinio ir Kaune dar nevykusio renginio. Nieko panašaus Kaune tikrai nėra buvę. Ko dar? Išties puikios atmosferos mūsų renginyje. Dažnai sulaukiame puikių atsiliepimų iš žmonių, kurie ateina ir pamato, kad čia renkasi labai draugiška, tolerantiška, gerai nusiteikusi publika. Iš tiesų pas mus nėra jokios diskriminacijos kitokiam ar kitaip save išreiškiančiam žmogui. Pas mus visi randa sau vietos. Taip pat netrūks ir pramogų. Šiemet renginio programą perkėlėme į patalpų vidų, lauke – tik maitinimo paslaugos. Festivalio svečiai galės pamatyti tarp tatuiruočių meistrų įsikūrusį baltų vikingų kaimą, senosios baltų kultūros amato puoselėtojus.

Festivalyje dalyvaus meistrai, kurių tikrai nepamatysi įprastose mugėse. Jie meną kuria stengdamiesi gaminti autentiškus to laikmečio daiktus. Bus ir molio meistrų, kailių gamintojų, taip pat papuošalų iš bronzos, kaulo kūrėjų. Žinau, kad dalyvaus meistras, darantis kaulo ir meteoritų kompozicijas. Tai be galo energiškai stiprūs papuošalai, žvelgiant į juos stebiesi – atrodo, tai archeologinės iškasenos, o ne šių laikų meistro darbas. Dar dalyvaus ir senovinių ginklų gamintojai – peilininkai, patys vikingai pristatys savo ginkluotę, buitį. Manau, tikrai bus į ką pasižiūrėti. Svečiai netgi galės įsiamžinti autentiškais senais fotoaparatais, kokiais buvo fotografuojama dar prieš šimtą metų."

Iš tiesų pas mus nėra jokios diskriminacijos kitokiam ar kitaip save išreiškiančiam žmogui. Pas mus visi randa sau vietos.

– Iš kokių tolimiausių valstybių į konvenciją atvyks meistrai? Kurie jų – didžiausios, festivalyje laukiamiausios ir pasaulyje puikiai žinomos tatuiruočių meno žvaigždės?

Aurimas: "Tolimiausia šiemet dalyvausianti žvaigždė – turbūt iš Australijos. Tai meistras Benjaminas Laukis, turintis lietuviškų šaknų. Jis dalyvavo praeitoje konvencijoje, jam labai patiko, tad atvyksta ir šiemet. Kitas meistras, pirmą kartą atvykstantis į Lietuvą iš tolimojo Nepalo, labai gerai savo šalyje žinomas Binay Gurungas. Jo tatuiruotės išsiskiria tuo, kad jose derinamas tradicinis ir modernus menas. Dar sulauksime kone ryškiausios Vokietijos tatuiruočių pasaulio žvaigždės Andy Engelhardo. Jis daro nepaprastai realistiškas tatuiruotes, turi milijonus gerbėjų visame pasaulyje. Kalbant apie lietuvius, galima sakyti, kad dalyvauja visas tatuiruočių meistrų elitas. Tai Jurgis Mikalauskas, Remigijus Čižauskas, Tomas Vaitkūnas, Andrius Augulis, visa "Eddy Tattoo" studija, kurioje dirba išties labai stiprūs meistrai."

– Daugumai žinomas tik vienas, Vakarų pasaulyje šiandien populiariausias tatuiravimo būdas – specialia mašinėle, naudojant skirtingų storių adatas. Galbūt festivalyje bus ir meistrų, dirbančių pagal senovinius, iš Rytų kilusius metodus (bamboo, rake and striking ir pan.)?

Danielius: "Taip jau susiklostė aplinkybės, kad šiemet pavyko prisikviesti tik vieną meistrą, dirbantį hand poke (liet. badymas ranka) technika. Tai meistras Edgaras Bekeris iš "Green Budha Tattoo" studijos. Praeituose renginiuose turėjome garbės stebėti, kaip dirba meistras iš Vokietijos Tomasi Suluape, naudodantis senovės Samoa indėnų technikas. Taip pat Giedrius Bardauskas "Baltasis Vilkas" iš "Angies Tattoo" studijos Vilniuje naudojo hand poke techniką ir demonstravo ją šventės dalyviams."

– Tatuiruočių menas turi savo mados tendencijas. Pavyzdžiui, prieš keliolika metų buvo itin populiarios tribal stiliaus tatuiruotės, neseniai ant bangos buvo mažyčiai minimalistiniai piešiniai, vėliau – geometrinėmis formomis išpiešti gyvūnai. Kas madingiausia šiandien?

Danielius: "Apie šios dienos madą galiu papasakoti tiek, kad vyrauja ir dominuoja eklektika, meistrai maišo įvairius stilius, interpretuoja senus, griauna stereotipus, net protestuoja prieš pop tattoo kultūrą. Pavyzdžiui, yra toks stilius, vadinamas blast over. Jis ypatingas tuo, kad ant bet kokios tvarkingos, tačiau gal pabodusios arba nebeaktualios tatuiruotės daromas stambių kontūrų, primityvus piešinys, paneigiantis ar net pašiepiantis senos tatuiruotės esmę. Arba ignorance stilius – kai itin minimalistinė, dažniausiai iš vienos linijos tatuiruotė atskleidžia kažkokią labai kandžią ar šmaikščią mintį. Taip pat black out, kai visa ranka tiesiog užtušuojama juodai."

– Apskritai kokios dabartinės tatuiruočių srities naujienos?

Danielius: "Šioje srityje labai pasistūmėta farmacijoje ir chemijoje. Kuriama labai daug priemonių, palengvinančių klientų kančias – įvairūs kremai, purškalai, malšinantys skausmą. Taip pat yra tatuiruočių priežiūros priemonių. Pavyzdžiui, purškaliukas, kurio papurškus ant ką tik padarytos tatuiruotės, akimirksniu sustabdomas kraujavimas, šviežia tatuiruotė pasidengia nematoma plėvele ir taip galima saugiai, neklijuojant tvarsčio išeiti iš studijos. Panaši priemonė dar yra tvarstis, kurį taip pat reikia užklijuoti ant ką tik padarytos tatuiruotės ir nuimti tik po kelių dienų, kai tatuiruotė jau būna užgijusi. Apskritai tatuiravimo pramonės labai tobulėja, nes paklausa milžiniška. Investuojama į įvairius tyrimus, samdomos farmacijos labaratorijos, kad tatuiravimo dažai ne tik neprarastų savo pigmento, bet ir būtų sveiki organizmui bei išliktų kuo ilgiau."

– Šiuo metu vis dažniau tenka pamatyti ne įprastų tamsiai melsvo rašalo, bet spalvotų, net tamsoje šviečiančių odos piešinių. Teko girdėti, kad tokios tatuiruotės sunkiau gyja, neretai net ir sugijusias jas peršti, niežti. Ar tai tiesa? Ką reikėtų žinoti, sumanius pasipuošti tokia tatuiruote?

Danielius: "Fluorescencinės tatuiruotės... Šis rašalas – labai kontroversiškai vertinamas tatuiravimo meistrų bendruomenėje. Tokius dažus dažniausiai naudoja pigios arba turistinės studijos, kad pritrauktų klientų. Nė vienas save gerbiantis ir rimtas meistras tokių dažų savo kūryboje nenaudoja. Jie yra labai alergiški, nes sudėtyje yra daug fosforo, kuris ilgainiui sukelia niežulį, bėrimą ir diskomfortą. Tik geros sveikatos žmogui šis dažas gali padaryti mažai žalos, bet jei esate alergiškas – bus bėdos. Todėl mes, tatuiruočių meistrai, nuoširdžiai rekomenduojame tokių tatuiruočių nesidaryti ir nepasiduoti laikino efekto žavesiui."

– Turbūt vienas aktualiausių klausimų, iškylančių panorusiems pasipuošti tatuiruote: kaip išsirinkti meistrą? Į ką šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį?

Danielius: "Kadangi šiuolaikinėje tatuiruočių meistrų bendruomenėje vyrauja meistrų profiliavimas, t.y. vienas meistras daro tik vieno, o kitas kito stiliaus tatuiruotes, rekomenduojame rinktis pagal jūsų norimos tatuiruotės stilistiką. Tada į pagalbą ateina visi socialiniai tinklai ir grotažymių sistema. Išsirenki, kokios maždaug nori tatuiruotės, identifikuoji, koks tai stilius, ir tuomet pagal tai ieškai meistro, kuris tą stilių įvaldęs. Taip pat pravartu atkreipti dėmėsį į rekomendacijas. Nepasitikėkite tik nuotraukomis, nes tatuiruotės fotografuojamos šviežios, o nuotraukos redaguojamos daugybe filtrų, iškraipančių realybę."

Aurimas: "Tai išties geras klausimas. Pati mūsų konvencija ir yra daroma tam, kad žmonės pagaliau suprastų ir pamatytų, jog yra meistrų, darančių darbus nepriekaištingai. Visi meistrai, kurie dalyvauja mūsų festivalyje, yra ne pogrindžio meistrai, ne tie, kurie atlieka pigiau negu, tarkime, tatuiruočių salone. Kiekvieno meistro meistriškumą atitinka ir darbų kaina – jei jis yra pripažintas pasaulyje profesionalas, atitinkamai jo paslaugos, žinoma, ir kainuoja. Tačiau konvencijos metu galimos išimtys – pas tikrai labai gerą meistrą galima pasidaryti tatuiruotę daug mažesne kaina, negu įprasta jam mokėti, kai jis dirba savo studijoje. Taip yra dėl to, kad paprastai kiekvienas meistras turi kokį nors savo norimo ištatuiruoti piešinio eskizą, kurį norėtų padaryti konvencijos metu. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad nedaroma ir tai, ko nori klientai. Tad reikia tiesiog ieškoti laisvų meistrų, pavartyti jų darbų aplankus ir, įvertinus meistriškumą, kiekvienas konvencijos lankytojas gali drąsiai pakalbinti meistrą, pasiteirauti, ar jis apsiimtų ištatuiruoti piešinį. Žinoma, jei norite pasipuošti didesne tatuiruote, tuomet reikėtų į visą savaitgalį vyksiančią konvenciją ateiti jau penktadienį – kuo anksčiau. Kiekvienas į renginį atėjęs žmogus turėtų preliminariai žinoti, ko jis nori, turėti bent jau savo paties papaišytą ar internete rastą piešinuką, o jau kiekvieno meistro reikalas yra jį patobulinti, padaryti išskirtinesnį ar paaiškinti, kaip sujungti su jau turima tatuiruote. Vaikščiodami po festivalį lankytojai galės pamatyti kiekvieno dalyvio darbus, o pamatę, kad būtent tai yra ko jie nori, gali imti šnekinti meistrą ir bandyti tartis. Beje, norintieji pasipuošti nauja tatuiruote konvencijos metu gali planuoti ir dabar. Dalyvausiančių meistrų sąrašas su jų kontaktais yra skelbiamas mūsų socialiniame tinkle "Facebook", "Baltic Tattoo Convention" puslapyje. Žmonės gali susisiekti su meistrais, užduoti rūpimus klausimus, tartis dėl kainos ir, jei visos sąlygos tenkina, susitarti dėl tatuiravimo laiko."

Žmonės, darydamiesi tatuiruotes, nori išsiskirti, bet kažkodėl nenori išsiskirti originaliomis, individualiomis ir autentiškomis idėjomis.

– Danieliau, tatuiruojate jau daugiau negu du dešimtmečius. Kokių keisčiausių norų ar prašymų per šį laiką teko girdėti iš klientų? Kokio piešinio ar kokios kūno vietos niekada netatuiruotumėte?

Danielius: "Tie, kas mane pažįsta, turbūt žino, kad jau kurį laiką stengiuosi netatuiruoti neigiamo aspekto motyvų: demonų, zombių, šėtonų, velnių ir pan. Tai labai susiję su mano dvasine pasaulėžiūra, kuri smarkiai pasikeitė po piligriminės kelionės Indijoje. Mane labiausiai stebina, kai žmonės nori standartinių arba jau kažkam padarytų tatuiruočių kopijų ant savo kūno, nes matė kažkokį modelį ar nuomonės formuotoją. Aš tokias tatuiruotes dar vadinu išprievartautomis. Kiekviena karta turi savo ikonas. Kažkada tai buvo spygliuotos vielos juostelė ant rankos ar ornamentas virš sėdmenų, dar buvo pienės pūkas su nuskrendančiais paukščiukais arba miškas aplink dilbį. Žmonės, darydamiesi tatuiruotes, nori išsiskirti, bet kažkodėl nenori išsiskirti originaliomis, individualiomis ir autentiškomis idėjomis."

– Nors tatuiruojasi vis daugiau žmonių, yra manančių, kad tai kūno darkymas, o jomis puošiasi tik nusikaltėliai ir pan. Ar tokios nuostatos neskaudina, turint galvoje, kad esate šio meno mylėtojai ir puoselėtojai?

Danielius: "Šis stereotipas jau gyvena savo paskutines dieneles, nes nebedaug liko žmonių, kurie gyveno sovietmečiu ir jiems buvo įkaltos tokios ir panašios tiesos. Dabar, kai jau beveik 30 metų gyvename laisvoje ir demokratiškoje valstybėje, kai atsivėrė visos durys į pasaulį, kai lietuviai pradėjo keliauti, migruoti, kai pradėjo plūste plūsti Vakarų kultūros tiek geri, tiek blogi aspektai, tos senosios dogmos ir ribos pradėjo tirpti. Už geležinės sienos gyvenome kone 50 metų, tad prireiks apie 50 metų, kol bus atsikratyta senų pažiūrų ir bus įdiegtos naujos. O gal net daugiau. Manęs asmeniškai tai neskaudina, žiūriu į tai tolerantiškai ir situaciją priimu tokią, kokia ji yra. To išmokau Indijoje (šypsosi).