– Poezijos ir muzikos improvizacijų vakare „Jausmų džiazas“ neabejotinai skambės eilėraščiai apie meilę, ilgesį, apie įvairiausius jausmus. Kaip atsirinkote eilėraščius, kokie poetai yra jūsų favoritai, kodėl?

– Eilėraščiai senai gyvena manyje. Jie yra patys įvairiausi, juos renkuosi širdimi. Kai kuriuos daug kartų skaitau, būna, jie skaudžiai ir jautriai manyje surezonuoja, o yra jų ir stiprių, net ironiškų arba išdykusių, žaismingų… Man patinka, kad jie visi skirtingi, o dar labiau patinka, kad žmogus, išgirdęs eilėraštį, išgirsta save... Mano repertuare S. Nėries, J. Degutytės, V. Mačernio, A. Puškino, Č. Bukovskio, P. Širvio, A. Miškinio, M. Budraičio, D. Saukaitytės, D. Kajoko eilėraščiai, kurių dauguma apie meilę, ilgesį, skausmą, džiaugsmą – apie mus, apie gyvenimą.

– Kas jums yra poezija, ką ji gali duoti žmonėms, kurie dabar vis lekia, skuba, dažnai neturi laiko nė knygai, o neretai ir savo artimui?

 – Poezija tarsi malda – išlaisvina, atpalaiduoja, sušildo ir pripildo mus šviesos, kurią kiekvienas turime, bet dažnai neleidžiame jai suspindėti. Kiekviena gyva būtybė žemėje trokšta mylėti ir būti mylima.

Kiekvienas esame iš meilės ir dėl meilės, todėl ši jėga – pati stipriausia žemėje! Žemė nustotų suktis ir pasaulis nebūtų gyvas, jei nebūtų meilės. Poezija mus iš buitinio lygio pakelia ten, kur nėra materijos, kur išnyksta ribos, kur prakalba siela... Meilė – suteikia sparnus ir dovanoja beribį džiaugsmą! Juk kūną mes dažnai palepiname: jį prausiame, maitiname, šildome, rūpinamės, o sielai ir jausmams ne tik pritrūkstame laiko, bet dažnas net ir nepagalvoja, kad vidumi taip pat reikia rūpintis! Juk nėra kūno be sielos ir visa yra viena.

– Jūs sakote: nebijok mylėti. Ir išties, daugelis mūsų trokštame ir tuo pat metu bijome meilės, nes ji gali dovanoti ir laimę, ir skausmą, o saugodami save nuo skausmo, mes dažnai „apsisaugojame“ ir nuo meilės. Vis dėlto, ką pasakytumėte meile nusivylusiam žmogui?

– Kad ateitų į poezijos ir muzikos improvizacijų vakarą – ten gyja sielos žaizdos! „Jausmų džiaze“ žmogus patiria savotišką terapiją. Juk klausantis pačių gražiausių eilėraščių, dainų, muzikos, atsiveria siela, tada sutinkame savo jau išgyventus, patirtus įvairiausius jausmus, užplūsta emocijų banga… Imi ir staiga supranti, jog net neišsipildžiusi, sudužusi, atstumta meilė savo gyliu yra graži bei prasminga.

Ji žmogų augina galbūt kitai meilei, jeigu tik jis neima bijoti ir neužsidaro visų durų ir langų. Kuo ilgiau žmogus gyvena žemėje, tuo daugiau įvairiausių išbandymų patiria. Visi mes be išimties ir riboti, ir žaizdoti. Turbūt retas žmogus, kuris nėra nė karto išduotas, įskaudintas, nuliūdintas, kuris nėra suabejojęs meile, nusivylęs ja... Po skausmo žmogus užsisklendžia, nebėra atviras, jis nebepasitiki, nes nebenori dar sykį nusivilti, todėl bijo iš naujo įsileist jausmus, bijo vėl patikėti meile.

Tačiau juk yra tokie dėsniai: po nakties išaušta rytas, po audros – būna giedra, po skausmo – ateina džiaugsmas, turime tik išlaukti ir niekada nenustoti tikėti! Laikas – jis viską gydo, viską sudėlioja į savo vietas. Tad kviečiu ateiti, pasiklausyti, išgirsti, pajausti, pasijuokti, gal paverkti. Taip būna.

– Norėtųsi sužinoti ir apie pianisto Antano Cirtauto vaidmenį, kuris turbūt sustiprina, giliau panardina į jausmų okeanus.

 – A. Cirtautas groja nuostabiai! Jo muzika – svaigina… Visada svarbu visuma, tad Antanui skambinant pianinu, degant gausybei žvakių, patys gražiausi eilėraščiai atgyja, dainos suskamba taip, kad ašaros griaužia gerklę, į kiekvieną žmogų įsilieja visa paletė jausmų.

Juk, jausmai, ne kas kita, padeda mums jausti gyvenimą, todėl būtent jie yra didžiausia mūsų dovana ir turtas. Jausmus reikia mokėti žadinti, pažinti ir branginti. Taip, „Jausmų džiaze“ mes kartu su Antanu ir tais, kurie tą akimirką šalia, neriame į jausmų okeanus.

– Egle, ar pati laukiate „Jausmų džiazo“?

– Be abejonės. Visada labai laukiu „Jausmų džiazo“, laukiu susitikimo su žiūrovais ir su savimi pačia – tikra, atvira, nuoširdžia, gilia, ramia, aistringa, kaskart kitokia… Myliu šį savo projektą, savo kūdikį, kuris gyvuoja jau septynerius metus. Programą vis atnaujiname, papildome naujais eilėraščiais, dainomis. Man taip džiugu, jaučiu begalinį dėkingumą, nes žiūrovai „Jausmų džiazo“ irgi laukia.

Kai kurie jame jau yra buvę daugybę kartų. Tikiu – jiems jautru ir gera, o dar manau, kad dažnas išgirsta ir savo istoriją, tada susimąsto: „Juk tai apie mane!“ O ir aš pati esu panardinta tų išjaustų eilėraščių, dainų ir muzikos gylyje. Tas gylis toks bauginančiai tikras, kad ne tik man, tikiu, kiekvienam klausančiam norisi tame jausmų vandenyne skęsti. Kviečiu! Ateikite, kartu nerkime į jausmų džiazą – potvynius ir atoslūgius, kurie audrina ir ramina, šiaušia ir glosto…

Poezijos ir muzikos improvizacijų vakaras JAUSMŲ DŽIAZAS – rugpjūčio 26 d. Kaune, „Teatro klube“, Vilniaus g. 22. Gražiausios lietuvių ir užsienio poetų eilės, jausmingos dainos – aktorė E. Jackaitė. Svaiginančios muzikinės improvizacijos – pianistas A. Cirtautas. Durys atidaromos 18 val. Bilieto kaina 22 Eur. Tel. 8 655 22 229.