Ekspedicija vaikams – apie augalus ir mus pačius

  • Teksto dydis:

Įpusėjus rudeniui teatro kūrėjai Raimondas Klezys ir Justas Tertelis kviečia vaikus į premjerą: netikėtą ekspediciją „Slaptos sodo istorijos“ Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerijoje. Tai – specialiai netradicinio teatro festivaliui „Namas Nr. 5“ sukurtas spektaklis.

Su vaikais dažniausiai kalbėdamiesi interaktyviomis, netradicinėmis teatro formomis, šį kartą teatralai oranžerijoje ieškos ne tik unikalių augalų, jų pavadinimų istorijų, bet tyrinės tai, ką augalai gali mums papasakoti apie mus pačius.

Interaktyviais žaidybiškais principais sukurta teatrinė, patyriminė kelionė – tai priemonė, kuria teatralai ieško kelio į vaikų širdis. Apie premjerą ir joje gvildenamas temas, patiriamus iššūkius ir ryšį su auditorija kalbamės su idėjos autoriais J. Terteliu (J. T.) ir R. Kleziu (R. K.).

– Spektaklyje gvildenate vardo, pavadinimo svarbą augalams ir žmonėms. Kodėl pasirinkote tokią temą? Galbūt ją pakuždėjo netradicinė erdvė – oranžerija?

R. K.: „Kai pirmą kartą atvykome į Botanikos sodą, pradėjome ne tiek augalus stebėti, kiek skaityti įrašus šalia jų esančiose lentelėse. Labai įdomu pasirodė tai, kad akys nukrypo į pavadinimą, kilmę, rūšį. Pagalvojau, kad taip mes gyvename ir tarp žmonių. Sutikus naują žmogų mums be galo rūpi sužinoti, kuo jis vardu, kur gyvena, kuo užsiima. Atrodytų, kad be šių dalykų negalime užmegzti ryšio. Norisi pasiūlyti jaunam žmogui pagalvoti apie tai, paanalizuoti, kas mums jau iki gelmių egzistuoja kaip neginčijama nuostata."

J. T: „Kurdami spektaklį atsispyrėme nuo to, kad ir augalai, ir žmonės turi vardus. Kiekvieno Botanikos sodo neatskiriama detalė yra lentelės su augalų pavadinimais. Jos savaime akcentuoja, kad augalas yra svarbus, ypatingas, nurodo jo vardą. Mes irgi turime vardus. Tai daro mus ypatingus, išskiria iš kitų. Ši įvardijimo, pavadinimo ir su tuo susijusių istorijų tema mums pasirodė įdomi."

– Etiketės mums padeda susigaudyti daiktų įvairovėje ir gausoje, jos palengvina kasdienį gyvenimą. Visgi su žmonėmis atsitinka visiškai priešingas dalykas: tai itin daug neigiamų pasekmių turintis dalykas. Kodėl svarbu apie tai pradėti kalbėti kuo anksčiau?

J. T.: „Mums įdomu su jaunaisiais žiūrovais kartu kūrybiškai patyrinėti, kiek mums svarbus tampa mūsų pačių vardas. Taip pat kodėl dar svarbesnis tampa ne mūsų pačių balsas, bet tai, kaip mus įvardija kiti. Juk augalai irgi nepasirinko vardo. Vardą jiems davė kažkoks botanikas ar atradėjas. Yra daugybė istorijų, kodėl vieni ar kiti augalai buvo vienaip ar kitaip pavadinti. Žinote, kad kokoso riešutas buvo pavadintas kokosu, nes vienam botanikui jis priminė žmogaus kaukolę?"

R. K.: „Tarp visų vardų, pravardžių, socialinių vaidmenų yra svarbus momentas: kaip aš pats save vadinu ir pozicionuoju ir kaip mane vadina ir pozicionuoja kiti. Ar šie vaizdiniai neprasilenkia tarpusavyje? Svarbu pagalvoti, ką koduoja tavo vardas, ką jis reiškia ir kaip jis tave nuteikia. Visi žodžiai turi energiją: šiuo pasirodymu norisi pakviesti jauną žmogų į kelionę – ieškoti ryšio su savimi ir aplinka. Žaidybinis spektaklis–ekspedicija, leidžiantis su vaikais bendrauti betarpiškai."

– Ar tokiu būdu sudominti, užmegzti dialogą su šiuolaikiniu vaiku yra lengviau nei kalbant nuo tradicinės teatro scenos?

J. T.: „Man teatre ryšys ir dialogas su publika yra vienas svarbiausių aspektų. Manau, šiuo požiūriu ekspedicijos formatas turi daugiau pranašumų, lyginant su tradicine teatro scena. O mes norime, kad spektaklio turiniu taptų ne tik su botanikos sodu susijusios istorijos, bet ir atsineštos pačių žiūrovų."

R. K.: „Interaktyvumą renkamės todėl, kad esame išbandę daug formų. Ši – labiausiai atitinka šiuolaikinio jaunimo poreikius. Šiame greitame pasaulyje, kuriame žmogus gauna labai didelį kiekį informacijos, palikti jį tik stebėti vykstanti veiksmą yra nepatrauklu ir nuobodoka. Mano manymu, interaktyvumas yra pagrindinis būdas, kuriuo dar įmanoma jauną žmogų išlaikyti susidomėjusį ir įsitraukusį. Mes tą aktyviai praktikuojame ir, galėčiau nesikuklindamas pasakyti, esame ekspertai."

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriate, kurdami vaikams netradicinėse erdvėse? Kas jus motyvuoja kurti tokio tipo spektaklius?

J. T.: „Mane visuomet motyvuoja tema, susitikimas su žiūrovais ir galimybė dirbti su įdomiais kūrėjais. Dirbti su Raimiu įdomu. Aišku iššūkių visuomet būna, reikia labai aiškiai suvokti ir apsibrėžti taisykles: suvokti, kokios yra botanikos sodo galimybės, ką mes galime ir ko negalime daryti, kaip įtraukti vaikus, bet tuo pačiu kaip nesudrumsti augalų gyvenimo, kaip sustiprinti jų abiejų ryšį. Daug klausimų, į kuriuos ieškome atsakymų arba keliame naujus klausimus."

R. K.: „Justas mane išmokė tokios frazės – follow the fun (liet. sek linksmybes)! Tai ir darome. Ieškome, kas mums kaip paaugliams patinka."


Kas? Netradicinio teatro festivalis „Namas Nr. 5“. Spektaklis–ekspedicija „Slaptos sodo istorijos“.

Kur? VDU oranžerijoje.

Kada? spalio 20 d. 11 val. ir 13 val., spalio 24 d. 10 val. ir 12 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ne pd'Rąstas \\\\\..../////

ne pd'Rąstas \\\\\....///// portretas
Ir ne specelistui aišku kas per personos dantis išvėpę ir dar vaikučių ješko.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių