Tai, ką mes matysime Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje – jos kūrybinio kelio ištakos (keramika, papuošalai, grafika, aktai) – dalis Žydrės ir Edmundo Kaduševičių, Tauro Meko ir muziejaus kolegų kolekcijos. Kita dalis parodos nusikels į Parko galeriją, kurioje bus pristatoma Nidos Ambrasės kolekcijos dalis, pasakojanti apie autorės vėlyvąjį kūrybos laikotarpį.

Jūratės burtai

Parodos pagrindą muziejuje sudaro 1994–2000 m. darbų rinkiniai. J. Rekevičiūtės kūryba keitėsi kelis kartus. Po šio ieškojimų periodo sekė drąsesni eksperimentai su kūrinių formatais, autorine technika (pamenate jos daiktų įspaudus, instaliacijas, eksperimentus su fotografikos technikomis?). O kur dar aktyvi visuomeninė veikla – grafikos meno „Now Art Now Future“ turas per tris Baltijos šalis, atvirų durų dienos jos meno dirbtuvėse, dalyvavimas kūrybos seminaruose, kur ji tapdavo kūrybos židiniu ir traukos centru.

Muziejuje mes ne tik stebime pirmuosius jos kūrybos žingsnius, bet ir suvokiame, kaip mūsų prisiminimai tampa meno kūriniais. Mes juk žinome paveikslų istorijas!

Parodoje eksponuojami daugiausia specialiai farmacijos tema sukurti kūriniai – tai 2000-ųjų laikotarpio autorės 45 darbų „Farmacininko sapnas“, „Grūstuvėlė“, „Svarstyklės“, „Pasiruošę padėti“, „Šventosios retortos“, „Viltis“ ir „Meilės eleksyras“ ciklai. Taip pat bus pristatytas itin retas praėjusio amžiaus kūrinys „Undinėlė“, kuris tapo ir autorės savęs identifikacija, įvaizdžio deklaracija, ir socialiniu autoportretu.

Farmacininko sapnas.

Dėmesį patraukia menininkės fantazija. Tiek kūrinių pavadinimai, tiek motyvai, kurie kartojasi nesikartodami, tiek personažai yra ypatingi – jie asocijuojasi su ypatinga įstaigos aura. Juk farmacija – tai alchemija. Tad nenustebkite išvydę klasikinę medicinos įrangą, paverstą gyvais atlikėjais, kurie tarsi lauktų nakties ir pradėtų stebuklingus ritualus. Nakties – kai muziejus atgyja: todėl kūriniuose matome įvairias mikstūrų ir kitų vaistų virsmo fazes, kurias, be abejo, maišo talentingos būrėjos – Jūratės fantazija. Čia ir mistinės būtybės, keistas formas įgavę indai ir klasika tapę menininkės motyvai – akys ir bučinys.

Žavesio šiai euforijai suteikia jos pasirinkta sudėtinga atlikimo technika – daugiasluoksnis linoraižinys, daugybės klišių sluoksniavimas, kuris ir suteikia tik jai būdingą secesinį efektą. Nuostaba, džiaugsmas, subtili eklektika ir, žinoma, nė su kuo nesupainiojama spalvinė energija!

Surasti dalelę savęs

Kita J. Rekevičiūtės „vizitinė kortelė“ – originalūs ekstravagantiški porcelianiniai papuošalai ir itin spalvingi dekoruoti porcelianiniai indai su asmeniniais palinkėjimais.

Viename interviu J. Rekevičiūtė ne juokais juokavo, kad jos darbai – tiek papuošalai, tiek paveikslai, tiek indai – turi magiškų savybių – jos gerbėjai, įsigiję autorės darbų, tampa kūrybingesni, linksmesni, imasi netikėčiausių sumanymų.

J. Rekevičiūtė gebėjo atspėti būsimas tendencijas, neatsilikti nuo mados, skolintis nesiskolindama ir sintetinti naujos kokybės meną, meistriškai jungdama tradiciją ir naujadarus.

Darbas įvairių žanrų srityse davė ir atėmė iš dailininkės daug energijos. Kūrybinis vyksmas buvo labai intensyvus. Kiekvieną kartą sugalvotą istoriją reikėjo išreikšti per kokį nors objektą ar daiktą ir padaryti taip, kad eksponuojamas kūrinys atitiktų jam skirtą lygį, misiją, paskirtį. Buvo daug iššūkių, tekdavo pagalvoti, kaip atskleisti, perteikti asmeniškumus, kad žmonės, kurie rinkosi autorės darbus, rastų juose dalelę savęs.

Undinėlė.

Tekstilė, atspaudas, grafika

Parko galerijoje esanti J. Rekevičiūtės parodos dalis, kuruojama N. Ambrasės, pasakoja apie jos vėlyvuosius kūrybos darbus. Didžioji ekspozicija primena, kokia išskirtinė ir daugiadisciplinė menininkė buvo J. Rekevičiūtė. Be keramikos, papuošalų, aktų, interjero detalių ar instaliacijų, vieni labiausiai žinomų menininkės darbų sukurti grafikos technika.

Parko galerijoje eksponuojami ir vėl žiūrovus drąsiai kalbinantys grafikos darbai rodo autorės talentą – kūriniai ekspresyvių spalvų, barokiškai įmantraus stilizavimo ir šokiruojančių, ekstravagantiškų formų.

Viena dalis parodos primena garsųjį J. Rekevičiūtės ciklą „Graži suknelė“. Būtent šis ciklas akcentuoja autorės išrastą spaudo techniką, kai kūriniai gimsta nuo suknelės ar kito drabužio atspaudo.

Šių dienų lankytojas, žvelgiantis į tokius grafikos kūrinius, prisimena tvarumo, gamtos saugojimo ir dizaino temų sintezę. Tačiau suknelių ir drabužių alegorija kalba ne tik apie tiesioginę sampratą, bet ir apie užkoduotą žinutę, kurią pati menininkė dažnai atskleisdavo pardose. Nors vaizduota atspausta suknelė ar medžiagos skiautė – temų būta gausybė: apie gamtos namus, kurie yra šioje Žemėje, apie filmus, meninius ir filosofinius reiškinius, apie herojus ir mūsų gyvenimus.

Didelio formato grafikos lakštuose dominuoja tik kelios besikartojančios spalvos, dažnas spalvų derinys – balta, juoda, raudona, žemės spalvos, o skiaučių ir staltiesių motyvuose – mėlynos spalvos deriniai.

Likimo paukštis.

Fonai drabužių atspaudams kuriami dvejopai: fotografijos principu – švarūs balti, arba atvirkščiai, fonas, dėl tirštai dengiamų dažų, virsta suknelės dekoracija, sienele. Būtent ši ekspozicijos dalis dvelkia puošnumu, dekoratyvumu, kompozicijos sumanymu, kuris primena, kad drabužiai ir mados dizaino priemonės yra puikūs meno kūriniai, o ne tik kūną aprengiantys daiktai.

Parodos ekspozicija – tarsi pasakojimas iš kelių dalių: mažoji Parko galerijos salė dvelkia baltąja tematika. Kūriniai pripildyti švaros ir lengvumo įspūdžio. Juose – drabužio antspaudo siluetas, žmogaus kūno fragmentai, figūratyvi meninė raiška. Randama lėlių motyvų, kurie darniai sujungia mažąją salę su „Suknelės ciklo“ ir art tematikos ekspozicijomis.

Art temos kūriniai dvelkia bohemiška, meniška kasdienybe, savitu požiūriu, akcentuojančiu kosminę raišką, apibendrintas vaizdines patirtis ir technologijų pasaulio įtaką mūsų gyvenimui.

Tikrovė ir virtualybė

Kita žaisminga, prajuokinanti ir nuostabą kelianti J. Rekevičiūtės žinutė palikta horizontaliuose linoraižiniuose – akcentuojamos nuorodos, primenančios išmaniuosius ekranus. Jie sąmoningai klaidina žiūrovą su iliuzija, vienas po kito „slenkančiais“ kadrais, kurie sužadina norą atlikti feisbuko vartotojams įprastą funkciją – spausti „patinka” arba „dalytis“.

J. Rekevičiūtė žaismingai ir šmaikščiai manipuliuoja žiūrovo reakcijomis į specialiai paliktus išmaniųjų technologijų vaizdinius grafikos kūriniuose. Taip kasdienybės situacijos, kurių kiekvienas patiriame kasdien, perkeltos į autorės kūrybą.

Nuotraukos, medijų menas, virtualusis pasaulis ir paprasti gyvenimo momentai – visai tai gyvena J. Rekevičiūtės grafikoje primindami, kas yra menas.

Erotiniai žaidimai.

Kas? J. Rekevičiūtės kūrinių paroda „Po angelo sparnu“.

Kur? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje.

Kada? gegužės 16 d. 17 val.

Kur? Parko galerijoje.

Kada? gegužės 16 d. 18 val. Veiks iki birželio 5 d.