Įkvepia ir saulė

„Gyvenu puikiai, džiaugiuosi pavasariu, labai myliu saulę. Visa tai man tikriausiai išlikę nuo vaikystės, nes ilgą laiką augau Kryme, prie jūros. Saulė ir jūra – mano stichijos, mano įkvėpimas“, – šyptelėjo Arina.

Interviu žiniasklaidai garsi moteris dalija išties retai. O asmeninį gyvenimą viešina tik tiek, kiek tai susiję su muzikine ar kita kūrybine veikla. Kaip sako Arina, skandalų dėl didesnio žinomumo ji nesivaiko, nes tai – neįdomu.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Nenoriu nieko įžeisti, bet kažkas yra pasakęs: „Talentingiems reikia padėti, o mažiau talentingi kelią visokiais būdais prasiskins patys“. Žengdama per gyvenimą užsitarnavau pagarbą ir tam tikrą žmonių ratą subūriau realiais savo darbais, o ne skandalais. Mes vieni kitus iki šiol palaikome ir vieni kitiems padedame“, – kalbėjo ji.

Arina atvira – ji yra dėkinga likimui dar ir už tai, kad šiandien, būdama 55-erių, gali užsiimti tik tomis veiklomis, kurios ją džiugina. „Koncertai, mokinukai, kuriems dėstau vokalo subtilybes, ir papuošalų kūrimas – tai mano meditacija. Labai džiaugiuosi, kad turiu šiuos tris mėgstamus užsiėmimus. Man užtenka laiko viskam – ir jiems, ir namų ruošai, ir pamėgtam vaikščiojimui su šiaurietiško ėjimo lazdomis“, – sakė žinoma moteris.

Paklausta, ar iš to, ką išvardijo, galėtų išskirti prioritetinę veiklą, Arina pridūrė: „Perduodama savo žinias mokiniams, tam tikra prasme bandau iš jų kažką nulipdyti, tai – kūryba. Papuošalų gamyba – irgi kūryba, kaip ir koncertai – jie niekada nebūna vienodi, vis kitokie“.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kad viskas, ko Arina imasi, tarsi tampa vieniu, liudija ir situacija, vėliau pakursčiusi jos smalsumą gilintis į papuošalų kūrimo paslaptis. „Nutrūko mano papuošalas. Kadangi neturėjau, kuo pasipuošti per koncertą, prisipirkau įrankių, reikiamų detalių ir jį susitaisiau. Paskui, grįžusi po koncerto, žiūriu – guli tie įrankiai, krūva įvairiausių medžiagų, detalių – reikia kažką su jomis daryti, sunaudoti. Taip ir prasidėjo“, – šyptelėjo bliuzo karaliene tituluojama dainininkė.

Papuošalų istorijos

Reikiamų žinių apie papuošalų kūrimo technikas Arina pasakojo įgijusi per nuotolinius mokymus. Didelių sunkumų perprasti specifiką, pasak pašnekovės, nebuvo. Pagrindinė taisyklė, kuria ji vadovaujasi, – minčių srauto lengvumas ir šaltas protas.

Duetas: parodoje galima pamatyti Arinos kurtus autorinius papuošalus ir Vytauto tapytus paveikslus. Regimanto Zakšensko nuotr.

„Aišku, aš – gyvas žmogus. Būna ir tokių dienų, kai neturiu nuotaikos – galbūt mėnulis ne toks. Būna, kad užklumpa ir lengva depresija, bet greitai praeina, nes nemėgstu depresuoti ilgai. Spiriu sau į užpakalį, pakylu ir einu pirmyn. Jei depresuoju, neprisiverčiu nieko daryti – nesiliečiu nei prie papuošalų, nei prie namų ruošos darbų“, – pasakojo žinoma moteris.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Į atmintį įsirėžusių su papuošalų kūrimu susijusių istorijų Arina sakė neturinti, tačiau prisipažino: „Man labai smagu matyti, kai mano kurtuose papuošaluose skirtingais raštais nupasakotomis istorijomis pasipuošia žmonės. Kiekvienas juos interpretuoja savaip. Kai papuošalus rodau draugams, jie sako: „Pažiūrėk, čia – rankos, pažiūrėk, o čia – cigaras, vilkas“... ar dar kažkas. Įdomu stebėti, kaip skirtingai veikia kiekvieno vaizduotė“.

Pirmenybė simboliams

Vis dėlto šioje dainininkės kūryboje dominuoja simbolinę reikšmę turintys papuošalai: tai ir širdžių formos, savitais raštais puošti darbai, ir, kaip tikima, nuo nužiūrėjimų, nesėkmių, pavydo apsaugančios Hamsa rankos, kruopščiai išsiuvinėtos mažyčiais karoliukais. Taip pat bitutės, laumžirgiai ar feniksai, simbolizuojantys kiekvieno iš mūsų transformaciją gyvenimo kelyje, nulemtą pakilimų ir nuopuolių. Duoklę Arina atidavė ir jūrai – sukūrė jūros žvaigždės ir koralo formų seges.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Pašnekovė atvira – ne kartą būta prašymų sukurti papuošalą pagal konkrečius žmogaus norus, bet sulaukusi tokio pasiūlymo ji nė nesileidžia į kalbas. „Užsakymais aš neužsiimu. Juk žmonių nuotaikos keičiasi – gali neįtikti atspalvis, forma ar dydis. Todėl prašau išsirinkti iš to, ką jau turiu sukūrusi“, – kalbėjo Arina.

Artimieji dainininkei kritikos nežeria – jos kūrybos darbais džiaugiasi, tačiau patarimais dėl papuošalų dydžio, jų spalvinės gamos pasidalija. Nepaisant to, Arina neketina užmigti ant laurų – reiklumo sau netrūksta. Pati patikrina net papuošalų tvirtumą: juos dėvėdama miega, maudosi, trina ir mėto.

Noriu, kad žmogus savo talismanu džiaugtųsi kuo ilgiau. Papuošalai kalba, jie skleidžia savitą energiją, vibracijas.

„Stengiuosi padaryti kokybiškai, nes noriu, kad jie kuo ilgiau tarnautų. Kas gali žinoti, gal tas papuošalas taps žmogaus talismanu, tai kas būtų, jei jis sugestų, sutrūktų ar išbyrėtų? Noriu, kad žmogus savo talismanu džiaugtųsi kuo ilgiau. Papuošalai kalba, jie skleidžia savitą energiją, vibracijas“, – pasakojo pašnekovė.

Suvienijo jėgas

Tai, kad muzika ir kitoks menas Arinos gyvenime žengia išvien, balandžio pabaigoje ji įrodė ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Iš Klaipėdos į Kauną pasikvietė scenos kolegą – grupės „Veto Bank“ muzikantą, sūnaus Martyno tėtį V. Čeplinską, kad abu bičiulės Rasos „Gulbės“ galerijoje surengtoje parodoje „Bliuzo atspalviai“ pristatytų savo kūrybos darbus. Arina – autorinius papuošalus, o Vytautas – paveikslus.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Paskambinau Vytukui – jis mielai sutiko, įkalbėjau be didelių pastangų“, – šyptelėjo dainininkė ir pridūrė, kad nors kadaise asmeniniai jų santykiai nesusiklostė ir kiekvienas pasuko skirtingais keliais, iki šiol jiedu kartu koncertuoja, gražiai sutaria ir vienas kitą palaiko.

„Viskas vyko ekspromtu – aš turėjau eksponuoti savo tapybos darbus parodoje Prienuose, bet ją perkėlė į rudenį. Arina pasiūlė: „Gal kartu surengtume parodą Kaune? Šiokia tokia avantiūra, bet sutikau į ją leistis. Susivienijome ir per dvi savaites viską suorganizavome“, – pasakojo V. Čeplinskas.

Duetas: parodoje galima pamatyti Arinos kurtus autorinius papuošalus ir Vytauto tapytus paveikslus. Regimanto Zakšensko nuotr.

„Kodėl parodą nusprendėte pavadinti „Bliuzo atspalviai“?“ – pasiteiravome. „Mūsų muzikoje yra gana daug bliuzo, o bliuzo atspalviai gali būti įvairūs – ir tapyba, ir papuošalai, ir dar daug kas. Bliuzas – visas mūsų gyvenimas“, – sakė menininkas.

O paklaustas, ar įžvelgia ryšį tarp savo tapybos darbų ir autorinių Arinos papuošalų, pašnekovas šmaikštavo: „Mano paveiksluose yra nutapytų moteriškių, o Arina kuria daug papuošalų moteriškėms.“

Įgyvendino svajonę

V. Čeplinskas atviras – tapyti į studiją uostamiestyje užsuka kasdien, o savo paveiksluose įamžina ne tik gamtos vaizdus, tarp kurių – nemaža dalis jūros, žmones, bet ir abstrakcijas. Jį domina viskas, tačiau svarbiausia darbuose – gylis ir prasmė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Dailė vyrą lydi nuo vaikystės – jis yra baigęs dailės mokyklą, vėliau studijavo dizainą tuomečiame Dailės institute Vilniuje, dalyvavo įvairiuose projektuose, tačiau prisipažįsta – tuomet nuo tapybos buvo nutolęs.

„Nėriau į muziką, o dailė buvo padėta į šoną, bet širdyje visą laiką norėjau tapyti ir visiems sakiau: „Vis tiek vienąkart pradėsiu“. Prieš ketverius metus ir sugrįžau. Atsirado laisvo laiko, nes perėjau į „senjorų komandą“. O šioje „komandoje“ laiko apstu – nuo ryto iki vakaro“, – nuotaikingai pokalbį baigė V. Čeplinskas.

Kas? Paroda „Bliuzo atspalviai“

Kur? „Gulbės“ galerija (Kaunas, Vilniaus g. 27)

Kada? iki gegužės 27 d.