Lydima triumfo

„Į „Bohemą“ sudėjau savo sielą, labai ją pamilau. Pamilau operos personažus labiau, nei galiu apsakyti“, – po premjeros rašė kompozitorius. Ji įvyko 1896 m. vasario 1 d. Turino (Italija) Karališkajame teatre diriguojant jaunam, įspūdingą karjerą pradedančiam Arturo Toscanini.

Publika taip pat neliko abejinga: po spektaklių žiūrovai šėlo aplodismentais – juos giliai jaudino tragiška Rudolfo ir Mimi meilės istorija. Nieko keisto, kad opera su furoru buvo sutikta Europos teatruose, triumfavo Turkijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje. Ir po 130 metų „Bohema“ – vienas dažniausiai statomų operinės literatūros šedevrų, turinti gražią, spalvingą pastatymų istoriją ir Lietuvoje.

Kauno scenoje opera buvo statyta 1927 ir 1936 m. (Valstybės teatras) ir 1962 m. – dirigentas Juozas Indra, režisierius Rostislavas Andrejevas, dailininkas Mykolas Labuckas (KVMT).

Šįkart „Bohemą“ KVMT stato Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) įkūrėjas ir vadovas maestro Gintaras Rinkevičius, jam talkina dirigentas Julius Geniušas. Savitą šios jautrios meilės istorijos viziją žiūrovams pateiks viena ryškiausių Lietuvos teatro menininkių režisierė ir choreografė Anželika Cholina.

Vizualinius spektaklio sprendimus kuria jos ilgamečiai kūrybos partneriai: įspūdingo produktyvumo, konceptualaus minimalistinio braižo scenografas Marijus Jacovskis – jam šis spektaklis jau 150-asis, ir garsi mados stilistė, sėkmingo pastarojo dešimtmečio drabužių mados prekių ženklo „2ru2ra“ įkūrėja, kostiumų ir grimo dailininkė Olga Filatova-Kontrimienė.

Vienam ryškiausių, tarptautiniu mastu pripažintam Lietuvos menininkui, Nacionalinės premijos laureatui dirigentui G. Rinkevičiui opera „Bohema“ – ryškus įvykis kūrybinėje biografijoje, dar 2006 m. šią operą jis pastatė kartu su režisiere Dalia Ibelhauptaite, Juozu Statkevičiumi, jaunų solistų trupe ir LVSO, opera sulaukė didžiulio žiūrovų dėmesio ir sėkmės, davė pradžią „bohemiečių“ sambūriui.

Spektaklyje vaidmenis kuria ir pagrindines partijas dainuos teatro ir kviestiniai solistai. Poeto Rudolfo įvaizdį interpretuos patyrę operos profesionalai Egidijus Bavikinas, Tomas Pavilionis, taip pat ir gerbėjų gretas sparčiai gausinantis jaunasis tenoras Karolis Kašiuba.

Tragišką Mimi paveikslą tapys Gabrielė Bukinė, Ieva Barbora Juozapaitytė, Raminta Vaicekauskaitė. Kitus vaidmenis operoje atliks Andrius Apšega, Laimonas Pautienius, Marija Arutiunova, Ingrida Kažemėkaitė, Viktorija Zeilikovičiūtė, Raimondas Baranauskas, Ramūnas Urbietis, Žygimantas Galinis, Joris Rubinovas ir kiti teatro solistai, dalyvaus choro dainininkai (vadovė Rasa Vaitkevičiūtė) ir berniukų chorinio dainavimo mokyklos „Varpelis“ mokiniai.

Jautri interpretacija

Įprasta manyti, kad pagrindinė operos „Bohema“ tema – jaudinanti skurdžių Paryžiaus mansardose gyvenančių jaunuolių meilės istorija, tačiau operos režisierė A. Cholina atskleidžia savos interpretacijos užkulisius ir sako, kad ši opera – ne apie meilę, o apie begalinį meilės ilgesį.

„Visi personažai čia pasmerkti gyventi nepritekliuje ir skurde, todėl jų mintyse ir jausmuose tvyro tik nuolatinė paieška mylimo žmogaus, kuris išgelbėtų sielą, nuramintų. Šių vienišų, jaunų žmonių gyvenimas – tik buvimas tuo momentu, kuriant vienas kitam meilės iliuziją, kuria nuoširdžiai tikima, suvokiant, kad amžinas būties nestabilumas taip ir neleis niekada meilei išsipildyti“, – sako A. Cholina.

Šių vienišų jaunų žmonių gyvenimas – tik buvimas tuo momentu, kuriant vienas kitam meilės iliuziją.

Antrą operą KVMT statanti režisierė (žiūrovai itin pamėgo jos kurtą „Traviatos“ spektaklį) tęsia mintį, kad svarbios jai išlieka tokios pačios užduotys – paversti operą jaudinančiu, gyvu spektakliu, perkeliant kūrinio partitūroje užkoduotą veiksmą į tokį sceninį vaizdą, kurio estetika nedisonuotų su muzika.

„Įsikūnyti į paprastą, žemišką personažą kaip Mimi gali atrodyti lengva, tačiau kai veikėjas toks populiarus ir iki skausmo pažįstamas, kyla iššūkis suprasti, koks jis yra iš tikrųjų, – sako pagrindinį Mimi personažą įkūnijanti solistė G. Bukinė. – Man labai pasisekė, kad su režisiere A. Cholina gilinomės į Mimi vidinius motyvus ir priežastis – analizavome, kas nepasakyta, vengdamos paviršutiniškumo ar paprasto įsivaizdavimo, kaip bet kuris kitas žmogus, o gal net aš pati, elgtųsi tam tikrose situacijose.“

Solistei teko matyti ne vieną „Bohemos“ pastatymą, tačiau ji sako norinti išlaikyti atstumą, kad ankstesni įspūdžiai kuo mažiau paveiktų jos interpretaciją – tai esą svarbu, kad būtų įgyvendinti būtent šio pastatymo tikslai.

„Žinoma, negalime ignoruoti kompozitoriaus sumanymo, bet šiame pastatyme jaučiu naujų, šviežių akcentų, kurie leidžia į Mimi pažvelgti kitaip. Ši mergina man yra puikus pavyzdys, kaip fiziškai silpnas žmogus gali savyje turėti nepalaužiamą emocinę ir vertybinę stiprybę. Ji moko, kad moteriškumas gali būti ne tik švelnus ir globėjiškas, bet ir atlaidus gyvenimo laikinumui. Mane džiugina, kad režisierė žvelgia į Mimi ne tik kaip į atgijusį, nors ir laikiną meilės žiedą – pagrindiniu akcentu čia tampa bendrystės, ryšio ir tapatumo paieška“, – sako G. Bukinė.

Anželika Cholina. D. Rimeikos nuotr.

Atrasti savąją Mimi

Anot I. B. Juozapaitytės, daugelis garsių pasaulinio garso solisčių, ypač tokios kaip Mirella Freni ar Renata Tebaldi, yra sukūrusios nepamirštamas Mimi interpretacijas, ir jų svorį jaučia beveik kiekviena šio vaidmens kūrėja. „Tačiau kiekviena solistė, menininkė yra savita ir ypatinga, todėl reikia nesidairyti kitų interpretacijų, o ieškoti savosios Mimi, – solistė sako kūrybinių idėjų besisemianti iš kitų dviejų šio vaidmens atlikėjų G. Bukinės ir R. Vaicekauskaitės. – Visos esame skirtingos, turinčios savitą balso tembrą ir šio personažo suvokimą, todėl stengiuosi vaidmeniui suteikti savos patirties, kurioje būta ir jautrių, ir skausmingų išgyvenimų.“

I. B. Juozapaitytė siekia, kad jos Mimi būtų ne tik romantiška, bet ir labai tikra, žmogiška, tokia, kurią žiūrovai galėtų pajusti artimą sau. „Juk kiekvienoje iš mūsų gyvena ir Mimi, ir Miuzetė, t. y. moterys, kurios trokšta laimingos meilės ir žmogiškos šilumos. Tiek režisierė A. Cholina, tiek dirigentai G. Rinkevičius ir J. Geniušas keliais paprastais žodžiais ir patarimais labai taikliai nurodo kryptį ir veda kūrybinės tiesos paieškos keliu, kuriame aš atrandu naujų galių ir jėgų virsti Mimi, talpinančia visą meilės pasaulį ir žmogiškojo gyvenimo prasmę“, – sako solistė.

Mimi vaidmenį kurianti solistė R. Vaicekauskaitė tarp jaunųjų kolegių išsiskiria ryškiausia profesine patirtimi, palydėta garbingų jos talento įvertinimų, tad prisipažįsta, kad atlikdama Mimi vaidmenį didelių iššūkių nejaučia. „Lygiai dėmesio ir susikaupimo skiriu dainavimo tobulinimui ir vaidmens kūrimui. Dainininkams ruošiant naujas partijas yra žymiai lengviau nei dramos teatro aktoriams, nes didžiąją dalį vaidmens galime perskaityti muzikoje. Gerbdami kompozitorių, turime išpildyti jo norus, užfiksuotus klavyre“, – sako ji.

Rudolfas: panašus ir kitoks

Iš Mimi mylimojo poeto Rudolfo partiją ruošiančio T. Pavilionio šis vaidmuo – kaip ir daugelis operos partijų – reikalauja preciziško vokalinio pasiruošimo. „Tačiau dar svarbiau tinkamai perteikti jauno ir aistringo kūrėjo, menininko charakterį, – sako jis. – Vaidmuo reikalauja atsidavimo ir emocinio atvirumo, kuris padėtų žiūrovams pajusti šio personažo jausmų gilumą.“

Režisierė atskleidė naujų Rudolfo spalvų – galbūt anksčiau nepastebėtų niuansų, tokių kaip jo pažeidžiamumas ir prieštaringa prigimtis: menininko polėkis sumišęs su racionalumu. Tai T. Pavilioniui padėjo giliau prisiliesti prie personažo, išreikšti jo vidinius konfliktus ir svajones.

„Rudolfas man artimas, nes kaip ir jis nuolat ieškau prasmės mene ir gyvenime. Jo meilę ir aistrą kuriu tikroviškiau, kai perteikiu ją per savo vidines patirtis ir išgyvenimus – tai primena mano paties kaip menininko kelionę“, – sako solistas.

T. Pavilionis Rudolfo partiją atlieka jau ne pirmą kartą, tačiau pastebi: naujame spektaklyje skiriasi šio personažo interpretacija. „Nors ir dainavau šią partiją anksčiau, kiekvienas pastatymas suteikia naujų niuansų, padiktuotų konkretaus kūrybos proceso“, – sako jis.

E. Bavikinas Rudolfo vaidmenį vadina išskirtiniu savo kūrybinėje biografijoje. „Didelis džiaugsmas prisiliesti prie savo mėgstamiausio operų kūrėjo G. Puccini! Tačiau tai ne tik didelis malonumas, bet ir iššūkis – šis vaidmuo man, ko gero, didžiausias muzikine apimtimi! Išskirtiniai statytojai, nuostabūs partneriai ir muzika, muzika, muzika! Bohemiškas gyvenimas, kurio visi menininkai kažkiek paragaujame, kurį romantizuojame ir galbūt šiek tiek ilgimės, šiuo pastatymu sugrąžina mus į studentiškų laikų prisiminimus“, – emocijų mėgaujantis vaidmeniu neslepia solistas.

Trečiajam šios partijos atlikėjui K. Kašiubai operinis Rudolfo personažas artimas tik jautrumu, o charakteriu, emociniu intelektu, tam tikrais moraliniais sprendimais skiriasi praktiškai viskuo. Todėl, kūną ir balsą atidavęs šio spektaklio kūrėjams, nuo savęs beveik nieko neprideda.