- Edita Radzevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
-
Kaune gyvūnus laimino Vatikano nuncijus
Šeštadienį paminėta Šv. Pranciškaus, gyvūnų globėjo diena. Šventinėje augintinių eisenoje dalyvavo šimtai kauniečių su savo keturkojais draugais. Pagrindiniu akcentu tapo Vatikano nuncijaus palaiminimas.
Šunys bažnyčioje
Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje kauniečiai į mišias galėjo pasiimti ir savo keturkojus šeimos narius. Čia Gyvūnų dienos proga laikytos mišios. Gauruotų gyvūnų mylėtojai tikino, kad tokios šventės labai reikalingos, nes reikia suvienyti žmones. Naminiams gyvūnėliams šv. mišios taip pat patiko ir tik keli nekantriausieji negalėjo nustygti vietoje, kiti – ramiai buvo bažnyčioje ir klausėsi kunigo kalbų.
„Mes jau trečią kartą dalyvaujame. Su šiuo šuniuku buvome nuvažiavę iki Šveicarijos ir po sniegus vaikščiojome, tad jis jau tikrai patyręs. Jis pripratęs ir klausosi muzikos. Kai bažnyčioje užgrojo vargonai, jis prakėlė snukutį ir įdėmiai klausėsi“, - įspūdžiais dalijosi šventės dalyvė Audronė Vaitkutė.
Katę ant rankų laikiusi Ingrida po mišių sakė, kad jos katinas yra pripratęs prie žmonių dėmesio, tad nebuvo sunku būti mišiose. Moteris džiaugėsi galimybe į maldos namus atsivesti savo keturkojį šeimos narį ir jį palaiminti. „Na į šunis nelabai reaguoja, nes namuose turime šunį. Šiaip pirmą kartą dalyvaujame ir labai džiaugiamės, kad atėjome, labai įspūdinga šventė, jaučiamės pakylėti“, - pridūrė kaunietė.
Sulaukė ir nuncijaus dėmesio
Kauno senamiestyje vykusį renginį šiemet savo vizitu pagerbė ir Šventojo sosto atstovas Lietuvoje arkivyskupas Pedro López Quintana. Apaštališkasis nuncijus Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje aukojo šv. mišias, palaimino gyvūnus bei dalyvavo eisenoje aplink Kauno pilį.
„Man tai didelė patirtis, esu laimingas, būdamas čia. Ši šventė svarbi dėl to, jog jei tu nori ginti žmonių teises, turime ginti kiekvieną Dievo kūrinį. Čia gali kurti pasitikėjimą bei gerbti kitus“, - po palaiminimo kalbėjo iš Vatikano atvykęs nuncijus.
Būtent palaiminimas ir tapo pagrindiniu šventės akcentu, nes gyvūnų šeimininkai išsirikiavo Kauno pilies papėdėje ir sulaukė pašventinimo. Kauniečiai tikino, kad, ko gero, tik Kaune galima palaiminti ne tik žmones, bet ir gyvūnus.
„Šv. Pranciškaus, gyvūnų globėjo, diena yra itin svarbi mūsų gyvenime. Nenuostabu, kad ir nuncijus noriai prisideda prie šio renginio. Biblijoje rašoma, kad Dievas sukūrė visus gyvūnus, Žemės išteklius, o žmogus turi juos saugoti, globoti ir rūpintis. Ši diena puiki proga tai prisiminti ir susimąstyti“, – sako pranciškonas br. Juozapas Marija Žukauskas.
Gyvūnų eisena
Ketvirtus metus organizuojama Gyvūnų diena pritraukė šimtus augintinių ir jų šeimininkų. Tradiciškai dalyviai apžygiavo garbės ratą aplink istorinę miesto vietą – Kauno pilį. Eisenoje žygiavo ne tik įvairių veislių šunys, bet ir katės bei arkliai.
„Pagrindinis šventės akcentas – neprarasti sakrališkumo ir palaiminti gyvūnus, tačiau tai kartu ir visos šeimos šventė. Šiais metais neskaičiavome, kiek yra gyvūnų, tačiau tikimės kitais metais, kai švęsime penkmetį, turėsime konkretesnius tikslus. Šiemet norėjome dar labiau išsiplėsti. Turime lankytojų, kurie mūsų idėja patikėjo nuo pat pradžių, tačiau kasmet prisijungia ir kiti. Manau, kad dvigubai kasmet paaugame“, - kalbėjo Gyvūnų dienos organizatorė, Metų kaunietė Aistė Grybauskienė.
Eisenoje dalyvavo ir įvairių gyvūnų organizacijų atstovai, kauniečius džiugino Kauno zoologijos sodo darbuotojai, kaniterapija užsiimantys visuomenininkai. Švente džiaugėsi ir politikai Orinta Leiputė, Vytas Gedvilas, Dainius Pavalkis ir kiti. Jie tikino, kad tokia šventė reikalinga siekiant didesnio bendruomeniškumo.
„Visą gyvenimą turėjau gyvūną, bet dabar neturiu sąlygų jį auginti. O šiaip mano anūkai ir vaikai visi turi augintinius. Manau, kad tokia šventė reikalinga pabrėžti meilę gyvūnui ir vienas kitam. Jeigu nemyli gyvūnų, nemylėsi ir savo artimo žmogaus“, - mintimis dalijosi V.Gedvilas.
Jam pritarė ir kiti šventės dalyviai. Jie sakė, kad mylėti gyvūnus yra labai svarbu. „Žmonės visai nebemoka mylėti, nors jie privalo mylėti viską, kas yra gamtos sukurta. Dėkoju visiems šventės iniciatoriams iš visos širdies, nes manau, kad Lietuvoje niekur kitur tokios šventės nėra, nes kartu šventė skatina būti atsakingiems už gyvūnus“, - kalbėjo dvylikos metų šuniuką atsinešusi A.Vaitkutė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skandalo per čiuožimo čempionatą kulminacija: moteris paneigė savo žodžius12
Prieš metus Kaune vyko Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Jame įsiplieskė konfliktas tarp savanorės, žurnalisto ir Lietuvos čiuožimo federacijos prezidento. Renginyje dirbusi Kaja Elena Brilė šeštadienio vakarą paneig...
-
Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai Kaune10
Sekmadienį ir pirmadienį Kaune vyks 34-osioms Sausio 13-iosios metinėms skirti renginiai. ...
-
Atmintyje gyvi sausio įvykiai3
Renginyje „Prisiminimai gyvi – 1991 m. sausio 13-oji“ – kovotojų, laisvės gynėjų pasakojimai ir paroda, skirta šiems įvykiams atminti. ...
-
Sąjungos aikštėje atsiras daugiau gyvybės36
Vilijampolėje ilgus metus apleista Sąjungos aikštė šiemet turėtų sulaukti pokyčių. Darbus planuojama pradėti vasarą. Po rekonstrukcijos aikštė turėtų pasikeisti neatpažįstamai. ...
-
Panemunės šilas pildosi išskirtiniais rankų darbo suoliukais10
Panemunės šile daugėja unikalių rankų darbo suoliukų. Drožti dirbiniai papildė prieš kurį laiką pradėtą pildyti įvairių gyvūnų kolekciją, tad prisėsti šalia bus galima ne tik ties unguriais, ilgus sparnus išskleista...
-
Legendinio „Olimpo“ jubiliejus: nuotaikos – dvejopos
„Mūsų klube įkurtame muziejuje būtų galima susipažinti ne vien su turtinga varžybų trofėjų kolekcija, bet susitikti ir su juos iškovojusiais atletais“, – sakė vienas kultūrizmo klubo „Olimpas“ steigėjų doc. dr...
-
Eiguliuose bus daugiau spalvų: tikslas – pagyvinti aplinką7
Gatvės meno kolekcija Kaune plečiasi. Eiguliuose ant buvusios elektros pastotės atsirado naujas ir ypač spalvotas piešinys. Neabejojama, kad jis taps rajono puošmena, kuri spalvų suteiks visais metų laikais. ...
-
Talkino nusikaltėliams ar sulaukė pareigūnų keršto?44
Rugsėjį kriminalinių knygų autorius Dailius Dargis pasimatavo jo aprašomų herojų batus. Sulaikymas, kratos, įtarimai, suėmimas, skambūs kaltinimai – tai tapo jo asmeninio gyvenimo dalimi. ...
-
Kauno klinikos ruošėsi pacientų antplūdžiui: ar susitvarkė su krūviu?4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos ruošėsi didesniam pacientų srautui sausio 8–9 dienomis. Perkeliant LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos skyrių, šiomis dienomis skubią pagalb...
-
Automobilių niekam nereikia?14
Jau ne vienus metus Kaune nutempiami nebenaudojami automobiliai, tačiau savininkai retai kada atsiima savo turtą. Bešeimininkės transporto priemonės tiesiog utilizuojamos. ...