Trys šimtai kultūros centrų viename mikrorajone – misija įmanoma

"Aš tiesiog nebeturėjau, ką veikti, išėjusi iš darbo didelėje gamybos įmonėje, ir supratau, kad per trisdešimt kelerius metus taip ir nesusipažinau su artimiausiais kaimynais", – priežastis, motyvavusias ją prisidėti prie Rijekos – 2020-ųjų Europos kultūros sostinės – iniciatyvų, beria Sonja Šegon.

Trečiasis pagal dydį Kroatijos miestas anksčiau garsėjo kaip industrijos židinys – šiandien gamyklos nebeveikia, bet tai nereiškia, kad miestas negyvas. Anaiptol – jau ateinančių metų sausį Rijeka prisistatys kaip vienas dviejų karščiausių Europos kultūros židinių. Antrasis – Airijos miestas Golvėjus.

Lankėsi Kaune

Liepą Sonja ir jos kolega Kristianas Benićius, organizacijoje "Rijeka 2020" dirbantis nuo pirmųjų dienų, lankėsi "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" kvietimu. Per trejetą dienų mūsų mieste kroatai susipažino su keliomis "Kaunas 2022" bendruomenių programos "Fluxus Labas!" veiklomis bei jų iniciatoriais, dalijosi savo patirtimi ir pasisėmė kaunietiškosios. O ir panašumų tarp Kroatijos ir Lietuvos atrasti buvo nesunku.

Balkanų ir Baltijos šalis vienija panaši XX a. istorija – keli dešimtmečiai sąjungose, tiesa, savo prigimtimi skirtingose, tuomet jų kovos dėl išsilaisvinimo – tragiškesnės, nei baltiškosios. Tuomet – žingsnis po žingsnio atgal į Europą. Taigi ir miestų, jų bendruomenių gyvenimas, iššūkiai, džiaugsmai – panašūs.

Kauno viešnia Sonja gyvena 10-ojo dešimtmečio pradžioje pastatytame Škurinje mikrorajone – Kristianas jame gimė, čia tebegyvena jo tėvai, taigi ir jam bendruomenės problemos aktualios. Mikrorajonas – kaip tūkstančiai kitų. Daugiabučiai, daugiabučiai, daugiabučiai, o tarp jų – nedaug vietos bendrauti, poilsiui, kultūrai. Būtent dėl to Sonja pasakojo ilgus metus nepažinusi savo kaimynų – bendrauti tiesiog nebuvo kur. O ir į centrą nedažnai nulėksi – Rijekos uostas prieš šimtus metų įkurtas kalnuotoje vietovėje, Škurinje – jau kalvoje. Nuo jo atsiveria graži panorama į paplūdimius. Bet, pavyzdžiui, funikulierių Rijekoje nėra, tik statoki laiptai. Žodžiu, grįžai namo ir žiūrėk televizorių.

Nusprendėme vietos bendruomenę suburti, pasiūlydami po kultūros centrą įsteigti kiekviename balkone.

Pravertė balkonai

"Rijeka 2020" kultūrai decentralizuoti ir bendruomenėms įgalinti skiria daug dėmesio. Taigi išgirdusi, kad vyksta atviras kvietimas dalyvauti bendruomenių idėjų finansavimo konkurse, Sonja iškart suprato, kad tai – jos mikrorajono viltis. Tik kur tą kultūrą vystyti? Parkų, skverų nėra. Visgi daugelis turi balkonus. "Nusprendėme vietos bendruomenę suburti, pasiūlydami po kultūros centrą įsteigti kiekviename balkone. Trijuose šimtuose balkonų", – kvatoja Sonja. Ji kaimynus sukvietė dalyvauti įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse. Net suoliukus bendruomenė pasigamino pati.

Tiesa, bendruomenė – tai daugiausia moterys. Sako, jos energingesnės, turi daugiau entuziazmo. Mano šeimoje lygiai tas pats", – nuo Sonjos juoku užsikrečia Kristianas, kurio tėtis į dirbtuves dar neįsitraukė. Jaunas rinkodaros specialistas dirba Rijekos bibliotekoje, kuri – viena iš strateginių "Rijeka 2020" partnerių, o nauja municipalinė biblioteka yra vienas esminių šios kultūros sostinės tikslų. "Nors per tuos kelerius metus buvo visko, savo pasirinkimu dirbti su "Rijeka 2020" neteko suabejoti – matau tokio darbo prasmę, tikiu regeneracijos galia, man gera matyti pražystančius daugiabučių kvartalus."

Rado panašumų

Kaune kroatai visų pirma susipažino su multikultūrine erdve virtusio buvusio Kauno tvirtovės parako sandėlio "valdove" Vida Bliumkiene. Šančiuose Sonjai buvo ypač įdomu išgirsti, kaipgi vietos bendruomenė motyvuojama bendriems darbams ir ką galima nuveikti, kai turi daug norinčių padėti rankų. Tuomet – į Eigulius, kur vietos bendruomenė, padedama "Fluxus Labas!", programos, smėlio dėžėse užsiima urbanistine sodininkyste. Dar tik pradeda, bet pomidorai jau sirpsta. Čia patarimų negailėjo šios srities profesionalė iš Škurinje.

"Lietuviai irgi negali gyventi be žemės? Visai kaip mes", – ir vėl šypsojosi kroatė, linksėdama galva, išgirdusi apie dar sovietų okupacijos metais naujakurių po daugiabučių balkonais veistus darželius. Palyginti savo ir kauniečių patirtį ji turėjo progos ir Šilainių soduose, jau kelis dešimtmečius veikiančiuose VIII Kauno tvirtovės forte.

Svečius iš Rijekos Kaune pažinti žmonės ir jų iniciatyvos įkvėpė organizuotumu, sužavėjo ir žalioji aplinka bei jos suteikiamos galimybės daugiabučių kiemuose. Anot Sonjos ir Kristiano, tiesa ta, kad žmonės mielai išnaudoja galimybę patys įsitraukti į veiklas, kai jos yra šalia jų namų. Sodai, molio dirbtuvės ar kitos kūrybinės veiklos, ne taip svarbu – svarbiausia, kad jos skatina susiburti ir veikti kartu, pažinti aplinką ir jos gyventojus, eksperimentuoti ir nebijoti klysti.

Šarmingieji kroatai viešnagės Kaune metu nepraleido progos pakviesti visus į Rijeką. "Kitų metų birželį planuojame urbanistinės sodininkystės festivalį – Eigulių gyventojai tikrai turėtų atvykti, bet ir visų kitų lauksime savo mieste visus metus", – kvatoja Sonja ir Kristianas. Kroatija – populiari lietuvių vasaros atostogų kryptis, bet čia vertėtų pabrėžti, kad "Rijeka 2020" atidarymo renginys vyks sausį. Žodžiu, kodėl gi nepakeliavus?



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių