Aleksoto kapinėse iškilmingai atidengta „Pieta“

  • Teksto dydis:

Vasario 16-osios išvakarėse Aleksoto kapinėse buvo oficialiai atidengta ant atnaujinto postamento pastatyta Antano Aleksandravičiaus pustrečios tonos sverianti „Pieta“, kurią Naujuosiuose Valkininkuose (Varėnos rajonas) atkūrė skulptorius Nerijus Kavaliauskas, talkinant kolegai Marijui Baukui.

Kauno miesto Kultūros paveldo skyriaus ir Kauno sąjūdžio iniciatyva istorinis paminklas „Pieta“ Aleksoto kapinėse buvo atkurtas palaipsniui, t. y. tvarkant šio žinomo kauniečiams paminklo aplinką, atkuriant ne tik skulptūrą, bet ir skulptūrinės kompozicijos postamentą, tris laiptų pakopas aplink jį, keturias postamento paminklines plokštes, kurių dvejose iškalti 1920 m. žuvusių savanorių pavardės. Pavardės ir plokščių ornamentai atkurti iš senų nuotraukų, nes originalios plokštės sovietmečiu buvo demontuotos ir dingo. Pažymėtina, kad pavardes atkūrė Kauno miesto Kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė Danutė Rūkienė iš jos pačios surinktų nuotraukų. Dėl informacijos stokos nepavyko atkurti ketvirtosios plokštės, todėl joje įrašyta informacija apie paminklo skulptūros atkūrėjus, darbus finansavusią Kauno miesto savivaldybę ir darbų rėmėjus, padėjusius prikelti „Pietą“.

Įdomu, kad tarp D.Rūkienei pavykusių aptikti buvusio paminklo nuotraukų buvo ir Ramunės Korsakienės, Aleksote gyvenanačios A.Aleksandravičiaus dukters, atnešta „Pietos“ molinio modelio nuotrauka, kuri labai pravertė skulptūrą per pusmetį atkūrusiam N.Kavaliauskui.

Priminsime, kad skulptorius A.Aleksandravičius „Pietą“ sukūrė 1925 m., skulptūrinę kompoziciją paskyręs Lietuvos kariuomenės savanoriams, kurie žuvo 1920 m., vaduodami bolševikų užimtą Aleksoto oro uostą. Paminklo pastatymą tarpukariu inicijavo ir savo bei aukotojų lėšomis 1927 m. pastatė Aleksoto bažnyčios klebonas Jeronimas Valaitis. Paminklas Aleksoto kapinėse buvo iškilmingai atidengtas 1927 m., dalyvaujant keliems tūkstančiams žmonių, kun. Juozui Tumui-Vaižgantui, plk. Povilui Plechavičiui ir kt.

Susirinkusieji į „Pietos“ atidengimą gali būti ramūs – su meile, didele pagarba originalui atkurta skulptūra bus atspari laiko ir atmosferos poveikiams. Mat ji išlieta iš panašios į akmens masę medžiagos, o paminklo originalas – iš degto molio, kuris suiro bėgant metams. Be to, ji turėtų būti neblogai matoma važiuojantiesiems Veiverių gatve, nes, pasak miesto Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės, jau iškirsti keturi „Pietą“ užstoję medžiai. Pavasarį, kai gamta sužaliuos, bus nuspręsta, kokius dar medžius reiktų genėti, jei jie trukdytų matyti paminklą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

r.m

r.m portretas
Architektas . Rimgaudas . Miliukštiis . straipsnyje nepaminėtas architektas,jo pasiūlymai želdinių tvarkymui. Reikalinga gyventojo diskusija.

To to gal

To to gal portretas
pamatysi kai sulauksi pensijinio amziaus. Jei dirbi ir nevagi, tai pinigu nesutaupysi. Gal tie pensininkai kurie iseidavo i pensijas nuo 60 m o moterys 55 metu ir dar dirbdavo iki 70 ir daugiau netu, tai turi pinigu. O kai dirbi ir gauni 300 euru, tai pensijos gausi tik 200

to-gal

to-gal portretas
esi ar BUVAI parazitas,jei per 42[!]darbo metus nesusitaupei senatvei! gal esi padejes i taupkase ar kojinese turi,bet jau NEPAMENI,nes kaip raso:::LietuvosGYVENTOJAI bankuose laiko 12 MI-LI-JARRR-DU IVAIRIA VALIUTA,odar nepakeistu litu yra puse MILIJAAAARDU[!],o dar "kojinese"-taipat milijardai......PASIKEIS SAVO DIDELI BUTA bANGLADESE I BENDRABUTI=pinigu turesi liuuuurais!
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių