Prieš pusmetį Kauno rajone aptikta pavojinga augalų liga – bakterinė degligė – toliau kelia pavojų. Iki šiol jos židinys neišnaikintas. Šiandien Kauno rajono savivaldybės valdžia sprendė, ar dėl susidariusios padėties reikia skelbti ekstremalią padėtį.

Bakterija – šalia medelynų

Grėsmingos bakterijos židinys aptiktas Stabaunyčiaus kaime, kuris yra įsikūręs prie Nevėžio, maždaug 3 km į pietus nuo Babtų. 8 ha sklypas, kuriame rastas degligės židinys, priklauso Kauno mieste gyvenamąją vietą deklaravusiam Algirdui Rondamanskiui. Menkai prižiūrimame sode auga gudobelės, kriaušės, šermukšniai.

Bakterijos sukeliama liga ypač pavojinga vaismedžiams ir dekoratyviniams augalams. Ligos sukėlėjai padeda plisti vėjas ir migruojantys paukščiai. Jos nepajėgia sunaikinti jokios cheminės medžiagos, todėl vienintelis kovos būdas – užkrėstus vaismedžius kirsti ir deginti.

Situaciją apsunkina tai, kad šalia pavojinga bakterija užkrėsto sklypo įsikūrę Sodininkystės ir daržininkės instituto sodai, vaismedžių medelynai.

Apie pavojų sužinojo po pusmečio

Valstybinės augalininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Basiulis tikino, kad ši tarnyba negali rasti sodo savininko ir ragino savivaldybę priimti sprendimus gresiančiai ekstremaliai situacijai suvaldyti.

Kauno rajono savivaldybės merą pavaduojantis Petras Mikelionis penktadienio rytą sušaukė skubų administracijos darbuotojų pasitarimą. Jis stebėjosi, kad degligės židinys nustatytas dar praėjusių metų lapkričio 13 dieną, o savivaldybė apie tai informuota tik praėjus pusmečiui.

„Ar nebūtų efektyviau užkrėstus vaismedžius deginti vėlų rudenį, iškart nustačius židinį?“, – klausė P. Mikelionis. Pasak augalininkystės specialistų, pavasarį ir ankstyvą rudenį liga gali suaktyvėti.

Kauno rajono savivaldybės darbuotojai netrukus išsiaiškino, kad A. Rondamanskis yra išvykęs į Jungtinę Karalystę, su juo bus mėginama susisiekti. Jei to nepavyks padaryti, savivaldybė žada ieškoti teisinių priemonių, kaip sunaikinti pavojingos ligos židinį.

Grėsmė visai Lietuvai

Valstybinės augalininkės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno regioninio skyriaus vedėjas Vytautas Krušinskas portalui kaunodiena.lt pasakojo, kad jau pusmetį bando susisiekti su sklypo savininku.

„Tarnybos specialistai kreipėsi pagalbos net į Policijos departamentą, Gyventojų registro tarnybą. Telefonu vyras neatsiliepia, nė vienas registruotas laiškas adresato taip pat nepasiekė“, – tikino V. Krušinskas.

Jo teigimu, 2009 metais šiame sklype jau buvo rastas tos pačios ligos židinys, bet jį pavyko išnaikinti. Vėliau kelis metus iš eilės specialistai tikrino ir neaptiko šios ligos sukėlėjo, bet pernai lapkritį vėl buvo rastas bakterijos židinys.

„Mes neturime jokių finansinių resursų ir technikos likviduoti židinį. Savivaldybė turėtų būti suinteresuota, kad liga neplistų. Be to, tai privati valda, mes neturime teisės įkelti į ją koją“, – kalbėjo V. Krušinskas.

Specialistai įsitikinę, kad jeigu ligos židinys nebus išnaikintas, per 10 metų augalus žudanti bakterinė degligė išplistų po visą Lietuvą.

Ligą atpažinti sunku

Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vedėja Alma Valiuškaitė teigia, kad atpažinti bakterinę degligę labai sudėtinga.

„Tvirtai pasakyti, ar medis užsikrėtęs šia liga, galima tik atlikus molekulinius tyrimus. Įtartinų medžių ūgliai skinami ir vežami į laboratoriją ištirti", – sakė ji.

Būdingiausias bakterinės degligės bruožas – medžių žydėjimo metu žiedai pajuoduoja. Dar vienas simptomas – vienmečių ūglių viršūnės užlinksta ir primena kablio formą. Be to, degligę galima atpažinti atidžiau apžiūrėjus medžių lapus. Liga vystosi nuo lapkočio per lapo gyslą, ant lapo susidaro juodos dėmės.

Toje vietoje, kur aptinkamas bakterinės degligės židinys, skelbiama karantino zona, nes ši liga staigiai plinta.