Problemos kartojasi

Kauno MBA veiklą pradėjo dar 2016 m. Projektas finansuotas penkių aplink Kauną esančių savivaldybių lėšomis. Be to, buvo gauta ir europinė parama. Tąkart tikėtasi, kad toks objektas regione pagerins atliekų rūšiavimo procesą, mažins į sąvartynus išvežamų atliekų kiekius.

Iš tiesų Kauno MBA rūšiuojamos įvairios atliekos. Tačiau per tą laiką gautos šūsnys gyventojų skundų dėl sklindančio atliekų dvoko. Ne kartą taikytos ir įvairios technologijos, statyti papildomi mechanizmai. Atrodo, kad problema laikinai buvo išspręsta, tačiau dabar Ramučių gyventojų ramybę vėl trikdo į namus besiveržianti smarvė.

„Kiekvieną rytą smarvė jaučiama net kambaryje. Rugsėjį ypač sustiprėjo, nes buvo ramūs orai“, – Ramučių bendruomenės socialinio tinkle „Facebook“ skundėsi Jūratė S.

„Dieną Vijoklių gatvėje į lauką nesinorėjo eiti dėl kvapo. Paskui gal kiek prasisklaidė, o vakare turėjau uždaryti langus, nes kvapas erzina ir neleidžia užmigti“, – antrino Živilė Č.

„Neįmanoma atsidaryti langų, ir tai tęsiasi gana ilgai“, – piktinosi Asta.

Vietiniai tikino, kad iš Kauno MBA sklindanti smarvė priklauso nuo vėjo krypties. Jei pietų vėjas – dvokas laikosi vienoje Ramučių gyvenvietės dalyje, jei pučia pietrytis – kenčia kiti gyventojai.

Lėtai nuodija?

Socialiniuose tinkluose užvirė diskusija ne tik dėl prastų kvapų, bet ir dėl galimai nuodijamų žmonių. Viena Ramučių gyventoja teigė, kad iš Kauno MBA įrenginių sklinda toksiškos medžiagos, kurios esą gali padaryti rimtos žalos gyviems organizmams.

„Vėl aplankė Kauno MBA smarvė. Teritorija jų tikrai sutvarkyta. Kaip šiukšlynui, sakyčiau, idealu, bet su teršalų išmetimais, atrodo, nesusitvarko ir lėtai mus nuodija ypač pavojingomis medžiagomis“, – dėstė Ramučių gyventoja Greta V.

Moteris nurodė, kad praėjusiais metais Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) buvo paėmęs teršalų mėginių ir nustatyta, kad jie gerokai viršija leistinas normas. Kaip teigė vietos gyventoja, aplinkosaugininkų išvadoje nurodyta, kad prieš metus Kauno MBA viršijo šių medžiagų leistinas normas: amoniako – apie 1,7 karto, benzeno – kartą, etilbenzeno – 3,5 karto, ksileno – beveik 4 kartus, stireno – 1,5 karto, etilmerkaptano – net 87 kartus.

„Labai rekomenduoju pasiskaityti apie, pvz., etilmerkaptano poveikį sveikatai“, – daug kam turbūt net negirdėtu teršalu siūlė pasidomėti Greta V.

Ramučių gyventoja dėstė, kad pernai lapkritį Kauno MBA buvo gavęs privalomą nurodymą susitvarkyti, bet jis buvo pratęstas iki šių metų balandžio, nes MBA vadovai argumentavo, esą užtrunka visa tai sutvarkyti. Šių metų rugsėjo 12 d. vėl buvo paimta mėginių, kurių rezultatų dar laukiama.

Kiti svarstė, kad teršalų normos gali būti viršijamos dėl netinkamai veikiančių įrenginių ar jų gedimų. Vietiniai įsitikinę, kad tiek AAD, tiek Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) turėtų griežčiau kontroliuoti, kad jokie teršalai ir smarvė iš Kauno MBA įrenginių nepatektų į aplinką.

„Galimai biologinės dalies procesas nevaldomas. NVSC, pasirodo, yra  labai tolerantiška institucija. Bepigu būti tolerantišku biurokratu, kai neaktualu asmeniškai. Mano nuomone, ta butaforija atliekų rūšiavimo sistemoje yra akivaizdi. Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai yra tam, kad generuotų ir skleistų taršą? Kas galėtų tai paneigti?“ – teigė Raimonda Z.

Dvokas: nuo vėjo krypties priklauso, ar vakarais bus galima įkvėpti gryno oro. Eitvydo Kinaičio nuotr.

Aplinkosaugos akiratyje

AAD patvirtino, kad praėjusį mėnesį vėl sulaukė gyventojų skundų dėl nemalonių kvapų, sklindančių iš Kauno MBA, todėl Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) laboratorijai buvo užsakyta paimti išmetamų teršalų mėginių iš galimo taršos šaltinio ir ištirti.

„Pastaruoju metu sulaukiame dažnesnių nusiskundimų dėl galimai iš Kauno MBA sklindančių kvapų. Savo ruožtu AAD 2023 m. rugsėjo 11 užsakė tyrimus, kuriuos atlieka AAA. Tačiau šiandien tyrimų duomenų ir vertinimų dar neturime. Atkreipiame dėmesį, kad amerkaptanai, acetonas, benzenas, etilbenzenas, ksilenas, etilmerkaptanas, stirenas, toluenas, heksanas numatyti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime ir šiems teršalams nustatyti normatyvai, kurių įmonė turi laikytis“, – nurodoma dienraščiui atsiųstame aplinkosaugininkų komentare.

Specialistai taip pat patvirtino, kad pernai daryti tyrimai parodė, jog teršalų normos viršijamos.

Neįmanoma atsidaryti langų, ir tai tęsiasi gana ilgai.

„Už teršalų normatyvų viršijimą atsakingam asmeniui buvo taikyta administracinė atsakomybė, juridiniam asmeniui surašytas Privalomasis nurodymas nutraukti viršnormatyvinę taršą iki 2023 m. balandžio 2 d. Kitą dieną Kauno MBA atliktas neplaninis patikrinimas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo, kurio metu nustatyta, kad nurodymas neįvykdytas. Neįvykdžius privalomojo nurodymo, tolesnis jo vykdymo sprendimas buvo perduotas teismui. Šiuo metu teismo sprendimas dar nepriimtas“, – nurodė AAD.

Aplinkosaugininkai pažymėjo, kad Kauno MBA iš tiesų diegia naujas technologijas, tobulina atliekų rūšiavimo procesą, tačiau, tikėtina, ne visos kvapų priežastys pašalintos.

„Per kelerių metų laikotarpį Kauno MBA atliko technologinių procesų patobulinimų – įrengė automatizuotai varstomus angarų vartus, sutvarkė oro ventiliavimo kanalus, veikia patrankos, purškiančios probiotikus kvapui sumažinti, atnaujintas biologinis filtras, įrengtas ozonatorius ir kt.

Įmonės teritorijoje buvo sutvarkytas didelis kiekis sandėliuojamų atliekų, skirtų toliau apdoroti ar šalinti.

Minėtos priemonės prisideda prie nemalonių kvapų mažinimo, nes įmonės teritorijoje nemalonūs kvapai, palyginti su ankstesne situacija, yra žymiai sumažėję ir beveik nesijaučia. Tačiau kvapų sklidimo priežastys galimai nevisiškai pašalintos, nes vis dar sulaukiame nusiskundimų“, – dėstė AAD.

Veikla: Kauno MBA pagrindinis tikslas – iš bendro srauto atskirti bioskaidžias atliekas. Vilmanto Raupelio nuotr.

Liejasi skundai

NVSC Kauno departamento specialistai nurodė, kad nuo praėjusių metų rudens nagrinėja skundus dėl Kauno MBA veiklos vykdymo metu sklindančių nemalonių kvapų.

Siekiant išnagrinėti gyventojų teiktus skundus prieš metus buvo sudaryta Kvapų vertinimo komisija, į kurią įtraukti NVSC Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos ir kontrolės, Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus ir AAD prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus specialistai.

Pasak NVSC Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Romutės Smolskienės, buvo atliktas galimo kvapo vertinimas gyventojų gyvenamosiose aplinkose (Narėpų kaime, Ramučiuose, Apaščios gatvėje Kaune).

„Komisija nustatė, kad gyvenamosios aplinkos ore kvapas nebuvo jaučiamas, tačiau, remiantis turima papildoma informacija apie gyvenamojoje aplinkoje juntamą šiukšlių (atliekų) kvapą, komisija priėmė sprendimą, kad kvapas gali būti siejamas su skunduose nurodyta ūkine veikla.

NVSC Kauno departamentas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją ir AAD Kauno valdybą dėl ūkinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo. Kauno miesto savivaldybės administracija atliko Kauno MBA statinių vertinimą ir informavo, kad pažeidimų nenustatė“, – komentavo R. Smolskienė, pasidalijusi ir AAD išvadomis, kurios aptartos anksčiau.

Anot NVCS atstovės, skundų dėl nemalonių kvapų vėl buvo gauta šių metų vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje.

„Gyventojų skundų šiais metais sulaukėme vasaros pabaigoje ir rudenį. Skundų nagrinėjimas bus tęsiamas gavus informaciją iš leidimą veiklai išdavusios institucijos (AAD Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyrius), kad Kauno MBA nustatyti pažeidimai pašalinti. Gavus informaciją dėl pažeidimų pašalinimų, NVCS kreipsis į gyventojus, teikusius skundus, atskiru raštu, siekiant išsiaiškinti, ar kvapas po nustatytų pažeidimų pašalinimo vis dar jaučiamas. Jei gyventojai atsakys, kad po pažeidimų pašalinimo kvapas ir toliau jaučiamas, NVSC organizuos tyrimus kvapo koncentracijai nustatyti“, – procedūrą aiškino R. Smolskienė.

„NVSC nuomone, jeigu įmonėje yra nustatomi teršalų išmetimo viršijimai, vadinasi, trūksta efektyvių priemonių kovai su nemaloniais kvapais“, – pridūrė pašnekovė.

Savivaldybės pozicija

Kauno miesto savivaldybė yra viena MBA dalininkių, todėl visi sprendimai turi būti daromi bendru visų dalininkų sutarimu.

„Norint planuoti bet kokią investiciją, turi sutarti visi dalininkai. Kauno miesto savivaldybė negali viena nuspręsti ir parinkti būtinų priemonių kvapams mažinti. Dalis suplanuotų priemonių net nepradėtos diegti, nes tam nebuvo skirta lėšų. Pavyzdžiui, planuota įdiegti oro valymo sistemą, numatyta kitų investicijų, kurioms Kauno miesto savivaldybė pritaria. Tačiau pokyčių nenorinčios Kėdainių, Raseinių ir Jonavos savivaldybės nepritaria lėšų skyrimui, todėl realūs darbai nepradėti“, – dienraščiui teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Ji vardijo, kokius pokyčius Kauno MBA vis dėlto pavyko įgyvendinti, kad kvapų būtų mažiau. „Įdiegtos technologijos, vykdomi profilaktiniai biofiltrų priežiūros darbai, įterpiant naują biopreparatą, vyksta konsultacijos su savo srities ekspertais – italų įmonės „Mion Ventoltermica“ specialistais, atlikti biologinio apdorojimo pastato vamzdyno po tranšėjomis ir vidinių sienų plovimo darbai, šviežio oro srautų padavimo sureguliavimas. Tai davė siekiamų rezultatų – kvapai buvo suvaldomi įmonės teritorijoje naudojant esamą oro valymo technologiją, aplinkiniai gyventojai nesiskundė“, – nurodė R. Savickienė.

Vis dėlto miesto savivaldybės specialistė pridūrė, kad nereikia pamiršti, kad tiek pats atliekų apdorojimo procesas yra kintantis ir nenutrūkstantis, tiek ir visos infrastruktūros ir technologinių sprendinių priežiūros darbai taip pat turi būti nuolatiniai, nenutrūkstami ir pritaikomi prie situacijos.

„Natūralu, kad tam reikalingos investicijos ir stabilus biudžetas. Kėdainių, Raseinių ir Jonavos savivaldybės prieštarauja investicijų skyrimui ir biudžeto patvirtinimui“, – dar kartą kitų dalininkų nenorą prisidėti pabrėžė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Nepatenkinti: Ramučių gyventojai dėl smarvės jau rengė ne vieną protestą. Eitvydo Kinaičio nuotr.

Gal laikas uždaryti?

Viešojoje erdvėje politikai buvo iškėlę mintį, kad Kauno MBA – nepasiteisinęs projektas, dalinai finansuotas ES pinigais, tad galbūt atėjo laikas uždaryti šį objektą. Tai esą jau galima padaryti, nes praėjo terminas po gautos ES paramos, nebeliko ir įsipareigojimų, kad MBA toliau veiktų. Taip pat ties Kaunu pradėjo veikti šiukšlių deginimo jėgainė.

„ES direktyvos ir atliekų tvarkymo sritį reglamentuojantys teisės aktai neleidžia deginti nerūšiuotų atliekų. Dar daugiau – Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. plane iškeltos ambicingos atliekų perdirbimo ar pakartotino panaudojimo užduotys, todėl kuo daugiau atliekų privalome surinkti atskirai ir jas tinkamai sutvarkyti. Kauno MBA pagrindinis tikslas – iš bendro srauto atskirti bioskaidžias atliekas. Tai būdas, leidžiantis sumažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį.

Manome, kad šiuo atveju kaip tik derėtų investuoti ir ieškoti optimalaus atliekų tvarkymo būdo, pritaikant MBA įrenginius naujai iškeltoms atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti. Kaunas siūlytų atnaujinti plastiko ir kitų antrinių žaliavų rūšiavimo gerinimo įrenginius, diegti naujus atskirai surinktų kitų frakcijų (neišskiriant ir maisto atliekų) rūšiavimo įrenginius“, – nurodė R. Savickienė. Kol kas miesto savivaldybės apie Kauno MBA uždarymą nekalba.