- Arnoldas van Bruggenas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Baltijos kelio prisiminimai iš padangių
-
Baltijos kelio prisiminimai iš padangių
-
Baltijos kelio prisiminimai iš padangių
-
Baltijos kelio prisiminimai iš padangių
-
Baltijos kelio prisiminimai iš padangių
-
Baltijos kelio prisiminimai iš padangių
-
Baltijos kelio prisiminimai iš padangių
-
Baltijos kelio prisiminimai iš padangių
-
Baltijos kelio prisiminimai iš padangių
-
Baltijos kelio prisiminimai iš padangių
-
Baltijos kelio prisiminimai iš padangių
-
Baltijos kelio prisiminimai iš padangių
-
Baltijos kelio prisiminimai iš padangių
-
Baltijos kelio prisiminimai iš padangių
-
Baltijos kelio prisiminimai iš padangių
-
Baltijos kelio prisiminimai iš padangių
-
Baltijos kelio prisiminimai iš padangių
-
Baltijos kelio prisiminimai iš padangių
-
Baltijos kelio prisiminimai iš padangių
-
Baltijos kelio prisiminimai iš padangių
-
Baltijos kelio prisiminimai iš padangių
-
Baltijos kelio prisiminimai iš padangių
-
Baltijos kelio prisiminimai iš padangių
-
Baltijos kelio prisiminimai iš padangių
Rugpjūčio 23 d. Lietuvos aviacijos muziejuje eksponuojamo lėktuvo AN-2 istorija tapo priežastimi prisiminti Baltijos kelią.
Šis mažas lėktuvėlis lygiai prieš trisdešimt metų, penktadienį, gėlėmis apipylė Baltijos kelio dalyvius. Akimirką nedidelė grupė nostalgiškų, melancholiškų ir kartkartėmis ašarų neslepiančių žmonių turėjo galimybę svajoti ir mintimis sugrįžti į 1989-uosius.
Renginio metu buvo parodytas naujai sukurtas Audronės ir Gintaro Kudabų dokumentinis filmas „Baltijos Kelias. 30 metų“, o Aviacijos muziejaus direktorius Mindaugas Kavaliauskas pabrėžė aviacijos svarbą istoriniame įvykyje. Juk iš lėktuvų ne tik krito gėlių lietus, juose įvykį stebėjo užsienio žurnalistai, iš lėktuvų buvo pranešama apie tuštesnes kelio dalis.
Daugelis susirinkusiųjų patys dalyvavo Baltijos kelyje. “Tai simbolizuoja, svajonių išsipildymo galimybę”, - teigė Dalia Mašaitienė (61), į šventę atvykusi su savo vyru Česlovu (63). Jis mojavo maža Lietuvos vėliavėle, kurią anuomet nešėsi į protestus. Ji dalijosi prisiminimais apie perkaitusį automobilį, dėl kurio negalėjo pasiekti numatytos kelio dalies: “Visgi ir ten, kur sustojome, pasirodė daugybė žmonių, teko stovėti net keliomis eilėmis.”
Ką mums davė vienybė?
Renginio metu rodytame dokumentiniame filme užfiksuota kaip dar prieš trisdešimt metų, stebėdamas į žmonių bendrystę, Lietuvos sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Romualdas Ozolas teigė: “Svarbu būti vieningiems kada to reikia, visados vieningais negalime būti, nesutarimai taip pat gali būti naudingi.” Iškovojus nepriklausomybę laukė nepaprastai sunki užduotis išlaikyti euforijos, vienybės ir tyro džiaugsmo jausmus, kurios daugelis patyrė Baltijos kelio metu? Minėjime susirinkusieji žmonės daugiausiai kalbėjo apie šiandieną. Ar nepriklausomybė atnešė Baltijos kelio žadėtą džiaugsmą ir vienybę?
Šventiškai pasipuošusi poetė ir rašytoja Irena Jeckevičienė-Žukauskaitė, minėjimo metu skaičiusi savo sukurtas eiles, sakė: “Žmonių, besiskundžiančių dabartine padėtimi Lietuvoje klausiu o ką gero jie padarė? Pradėk nuo savęs, padaryk nors vieną gerą darbą ir kai mes sudėsime visus tuos gerus darbus, turėsime jų pilną puodynę.”
Prisiminimai iš paukščio skrydžio
Ryškiausiu popietės akcentu tapo legendiniu lėktuvu AN-2R virš Baltijos kelio skridusių vieno iš lėktuvo pilotų Petro ir Irenos Bėtų prisiminimai. Irena skrydžio metu barstė gėles ir vertėjavo užsienio žurnalistams, kurie atvyko stebėti gyvos žmonių grandinės. Pasak piloto, „Tai buvo nenuspėjami laikai. Pamatę tris sunkvežimius gėlių, kurios buvo surinktos puokštė po puokštės, mes suvokėme šias gėles atnešusių žmonių tikrąją dvasią ir atsidavimą. Į lėktuvą bandėme sutalpinti 1.5 tonas gėlių, kurias vėliau paskleidėme ant žmonių. Dar ir šiandien turiu atsiprašyti tų, į kuriuos tos gėlės pataikė“, - juokdamasis baigė jis.
Pilotas nesulaikė ašarų prisimindamas šį įvykį. Pasak Irenos, „Kai kuriuos įvykius gyvenime sunku pakartoti. Bet tądien mes apie tai ir negalvojome. Net nesvajojome, kad tai gali vieną dieną nutikti“. Pilotas jai antrina, kad „Istorija tarsi geras vynas – kiekvieną dieną jis tampa vis brangesnis. Žinote, po dešimties metų nuo įvykio ši mūsų Antonovo skrydžio istorija vis dar buvo Beaujolais [vyno rūšis – red.]. Tik po dvidešimties metų, ir ypač šiandien, ši istorija išaugo į didelį įvykį“.
Jaunosios kartos požiūris
Minėjimo metu gausybė mažų lėktuvėlių kilo ir leidosi vietiniame aerodrome, kuris atrodė aktyvesnis negu vidutinis tarptautinis oro uostas. Nedidelė grupė susirinkusiųjų stovėjo tarp Sovietmetį menančių malūnsparnių, naikintuvų ir Antonovų.
Šių skraidyklių šešėlyje sėdėjo keturiolikmetis Simas, gimęs praėjus daugeliui metų po Baltijos kelio. Ką šis įvykis reiškia jam? „Nežinau, tai gana didelė Lietuvos istorijos dalis. Akimirka, kai žmonės kovojo už savo laisvę. Tai jiems itin brangu,“ – tarė Simas, rodydamas į susirinkusiuosius. „Mums tai kas kita. Mes galime komunikuoti su visu pasauliu internetu, tuo tarpu Baltijos kelias man atrodo tarsi pirmasis visos šalies susivienijimas“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šaudykla virto gyventojų košmaru: įmonė gaus baudą
Kaišiadorių rajone keletą metą veikianti šaudykla internetiniame puslapyje siūlo neprilygstamą patirtį – išmokti šaudyti iš įvairių ginklų, nuo pistoleto iki šautuvų. Tačiau tokios pramogos kelia nerim...
-
Santakos parke plečiama vaikų žaidimo aikštelė: daugiau laisvės žaisti
Santakos parke geru oru nuolat dūzgia mažieji kauniečiai, tad nuspręsta padidinti vaikų žaidimo aikštelę, įrengti naujų laipynių, kad šioje Kauno dalyje būtų dar daugiau vaikiško juoko. ...
-
Kaune – svečiai iš tolimosios Japonijos: aptarti aktualūs ekologijos klausimai
Kauno miesto vadovai sulaukė Nagojos miesto iš Japonijos delegacijos. Susitikimo metu diskutuota, kaip Kaune pritaikyti žaliąjį kursą, ekologines idėjas bei tvariai gyventi. Be to, atiduota pagarba ir gyvenimo vizas žydams išdavusiam Japon...
-
Valstybė ir mokslas – vienas bendras tikslas
Prieš 105 metus veiklą pradėjo Aukštieji kursai – pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga. 1920 m. sausio 27 d., buvusioje (ir vėl būsimoje) gimnazijoje pradėjusi veikti pirmoji laisvos Lietuvos aukštoji ...
-
Dėmesio, kauniečiai: pasitikrinkite adresą
Kaune gyvena apie 16 tūkst. gyventojų, kurių deklaruotos gyvenamosios vietos adresas nėra tikslus. ...
-
Kauno rajone rastas dviratis: ieško savininko
Kauno rajone, Mastaičių kaime, J. Lukšos gatvėje, rastas pilkos spalvos KTM modelio dviratis. ...
-
Santakos parko prieigas papuošė „Saulės laivas“
Netoli Senosios prieplaukos, Kauno Santakos parko pašonėje, iškilo nauja granito ir bronzos skulptūra – Dariaus Augulio kūrinys „Saulės laivas“. Kaip pranešė savivaldybė, meninis darbas simboliškai įprasmina...
-
Rekonstruojamoje Rotušės aikštėje – archeologų aptikti istoriniai lobiai
Praėjusių metų rudenį startavo Rotušės rekonstrukcijos darbai. Šiuo metu šioje Senamiesčio erdvėje darbuojasi archeologai. Jie jau gali pasigirti ir atrastais istoriniais artefaktais, kurie atguls į Kauno miesto muziejų. ...
-
Kauno mokyklų bendruomenė – sveikesnė ir laimingesnė
Kauno rajono mokyklos aktyviai rūpinasi mokinių sveikata ir gerove. Praėjusią savaitę Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro specialistės vedė įdomius ir naudingus užsiėmimus įvairiose ugdymo įstaigose. ...
-
Garliavos kultūros centras turi naują vadovę
Garliavos kultūros centre nuo sausio 23 d. pradėjo dirbti naujoji centro direktorė Raminta Grėbliauskienė. ...