Kaune nesiliauja konfliktai tarp daugiabučių namų gyventojų dėl benamių kačių kiemuose. Tie kivirčai ar net žiaurus elgesys su niekuo dėtais gyvūnais atsiranda iš nežinojimo ir valdžios neveiklumo.

Žiaurus elgesys baudžiamas

Konfliktai kyla ir žiemą, ir vasarą, nes šaltuoju metų laiku beglobiai gyvūnai veržiasi į šiltus rūsius, o vasarą kapstosi gėlynuose, vaikų žaidimų vietose. Nekelia pasigėrėjimo ir geraširdžių gyventojų įrengtos netvarkingos benamių gyvūnų šėrimo vietos prie pat daugiabučio namo. Vis dėlto tai negali būti gyvūnų žudymo priežastimi – redakcija gavo ne vieną pranešimą iš daugiabučių namų gyventojų apie mėginimus nuodyti niekuo dėtus benamius gyvūnus.

Kaip išspręsti visus šiuos kylančius konfliktus? Apie tai kalbėjomės su Brigita Kymantaite, vadovaujančia Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijai. Pašnekovė pirmiausia pasibaisėjo, išgirdusi apie kai kuriuos beglobių gyvūnų populiacijos mažinimo būdus.

Efektyvi programa

"Benames kates, kaip ir kitus panašius gyvūnus, nuodyti griežtai draudžiama. Toks veiksmas teisiškai yra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais ir už jį numatyta baudžiamoji atsakomybė su rimtais padariniais: baudžiama viešaisiais darbais arba didžiule bauda – iki 500 MGL (19 tūkst. eurų), arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų", – priminė B.Kymantaitė, kartu vadovaujanti ir gyvūnų globos tarnybai "Pifas".

Ši tarnyba, kaip ir "Lesė", jau ne vienus metus mieste įgyvendina programą "Sugauk – sterilizuok – paleisk", kuri humaniškai ir kartu efektyviai mažina valkataujančių gyvūnų skaičių mieste. Pasak B.Kymantaitės, ši programa ir humaniškesnė, ir efektyvesnė nei savivaldybės finansuojamas keturkojų nelaimėlių gaudymas bei žudymas. "Vien mūsų savanoriai, vykdydami šią programą, sugavo, sterilizavo ir grąžino į vietą, iš kur gyvūnai buvo paimti, daugiau kaip 1,5 tūkst. benamių kačių. Grįžusios į įprastą joms aplinką, sterilizuotos, paskiepytos nuo įvairių ligų katės neįsileidžia į savo teritoriją kitų savo likimo draugių ir, nebeatvesdamos kačiukų, gyvena maždaug penkerius metus", – aiškino B.Kymantaitė.

Trūksta iniciatyvos

Tokioms benamėms katėms bet kurio daugiabučio namo kieme "Pifo" ar "Lesės" savanoriai gali pastatyti specialų namelį – gaudyklę, į kurią patenka masalo suviliotos benamės. Tuomet jos nuvežamos į veterinarijos gydyklą, sterilizuojamos ir grąžinamos atgal į daugiabučio namo kiemą, iš kurio buvo paimtos. Visa tai tiek "Pifas", tiek "Lesė" atlieka nemokamai, t.y. už lėšas, kurias šioms tarnyboms aukoja visuomenė.

Suprantama, minėtų tarnybų savanoriai patys nesužinotų, kurioje miesto vietoje reikalinga jų pagalba. Kreiptis į šias gyvūnų globos tarnybas turi benamiams gyvūnams neabejingas daugiabučio namo gyventojas ar jų grupė. Vėliau jis (grupė gyventojų) turėtų drauge su "Pifo" ar "Lesės" gyvūnų globos tarnyba parinkti benamių gyvūnų šėrimo vietą namo prieigose taip, kad ji nekeltų konfliktų tarp gyventojų.

Programos nauda

"Mes esame pastatę prie daugiabučių namų ne vieną stacionarų namelį jau sterilizuotoms benamėms katėms, kurios įpranta tam tikru laiku ateiti paėsti. Jų šėrimu, švara toje vietoje, kur stovi namelis, rūpinasi vienas ar keli daugiabučio namo gyventojai. Tad prie tokių namų nebesimėto maisto atliekos katėms, įvairūs dubenėliai. Be to, paskiepytos nuo įvairių ligų keturkojės yra nepavojingos aplinkiniams, nebeveda kačiukų. Toks humaniškas kačių populiacijos mažinimo būdas yra populiarus užsienyje. Lietuvoje tokią programą finansiškai remia tik visuomenė, vertinanti mūsų pastangas", – sakė pašnekovė.

Beje, prieš septynerius metus mūsų šalyje buvo numarinta ir sudeginta 123 t beglobių ir benamių šunų bei kačių. Į šį stulbinamą skaičių neįtraukti gyvūnai, numarinti gydyklose dėl senatvės ar nepagydomų ligų. Priminsime, kad už 123 t surinktų, numarintų ir paskui sudegintų gyvūnų sumoka savivaldybės, t.y. mes, mokesčių mokėtojai. "Pifas" ir "Lesė" benamių gyvūnų problemą sprendžia ir humaniškiau, ir efektyviau.

Kaip paskatinti sterilizuoti?

Neprižiūrimi benamiai gyvūnai (šunys ir katės) mieste, jų keliamas triukšmas, tarša, sukandžioti gyventojai – tai nesibaigiantis savivaldybės galvos skausmas. Tad suprantama, kad savivaldybė suinteresuota mažinti niekam nereikalingų gyvūnų skaičių. O ar žinote, kokiais būdais savivaldybė skatina jų sterilizavimą?

"Aš, kaip eilinis pilietis, nežinau, nes nesu matęs jokių skelbimų ar reklamų apie tai. Nesakau, kad jų visai nėra, bet aš jų nematau. Savivaldybė moka nemažus pinigus gyvūnų kontrolės įmonei už įvairias paslaugas. Norint rasti informacijos apie gyvūnų sterilizavimą tos įmonės interneto tinklalapyje, reikia ilgai paieškoti. Reiškia, kad sterilizacija – ne prioritetas. Kai kurios užsienio šalys įvedė savo miestuose gerai matomą gyventojams keturkojo augintinio registracijos ženklą – žetoną po gyvūno kaklu, tobulą gyvūnų identifikavimą (mikroschemomis) sistemą, nebrangų metinį mokestį ir didelę jo nuolaidą, jei gyvūnas sterilizuotas", – aiškino Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas Benas Noreikis.

Visuomenei reikia žinių

Priemonių kompleksą įgyvendinę užsienio šalių miestai vien iš surinktų gyvūnų registracijos mokesčių ir didelių baudų už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus išlaiko savo valdiškas prieglaudas, sterilizacijos kliniką ir gyvūnų kontrolės inspektorius.

"Mano galva, yra labai svarbu informuoti gyvūnų šeimininkus, kokią naudą duoda sterilizacija ir nebrangus registracijos mokestis. Kol tai nebus akcentuojama, žmonės ir toliau vengs registruoti savo keturkojus augintinius ir nesirūpins jų sterilizavimu", – įsitikinęs B.Noreikis.

Jis tiki, kad ateis diena, kai atsiras specializuotų veterinarijos gydyklų (valdiškų ar privačių), kurios teiks tik vieną paslaugą – sterilizuos šunis ir kates. Tuomet ši paslauga atpigs, taps prieinama daugumai gyvūnų savininkų. Įgyvendinti šią svajonę dabar padeda Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija. Reikia pasakyti ir tai, kad ne savivaldybių išlaikomos, o vien visuomenės lėšomis ir kitaip remiamos gyvūnų globos tarnybos pačios pasirūpina gyvūnų sterilizavimu bei kastravimu.

Papildoma informacija

Kauno daugiabučių namų gyventojai, norintys, kad jų kieme gyvenančios katės būtų kastruotos, gali užpildyti standartinį prašymą "Pifo" internetinėje svetainėje adresu: http://www.pifas.org/lt/greitos-nuorodos/sugauk-sterilizuok-paleisk/kaciu-registracijos-anketa/. "Pifas" peržiūri anketas ir planuoja akcijas.

Kates kastruoti padeda ir Kaune veikianti gyvūnų globos organizacija "Lesė" – lese.lt.