Buvusiuose biuruose įsikūrę migrantai miega ir laiptinėje

Elektrėnų gatvėje dalis administracinių patalpų tapo užsieniečių nuolatine gyvenamąja vieta. Tai kelia problemų ir legaliai čia butus turintiems kauniečiams, ir atėjusiems į darbą.

Ne pagal paskirtį

Į „Kauno dieną“ kreipėsi kaunietis Andrius ir papasakojo, su kokia situacija jam tenka kas dieną susidurti, kai administracinėse patalpose buvo apgyvendinti užsieniečiai. Pasak vyro, patalpų naudojimas ne pagal paskirtį pridaro nemažai bėdų.

Vyras aiškino, kad Elektrėnų g. 8N pastate dalis gyventojų legaliai keitė patalpų paskirtį iš administracinės į gyvenamąją. Šie gyventojai turi atskirą įėjimą ir iš esmės jie niekam netrukdo. Tačiau kone pusė pastato vis dar yra administracinės paskirties. Čia yra vis dar veikiančių verslų, tačiau dalyje šių patalpų, kuriose anksčiau veikė biurai, apsigyveno užsieniečiai. Į Lietuvą atvykę trečiųjų šalių piliečiai įsikūrė buvusiuose biuruose, o kartais juos galima pamatyti nakvojančius tiesiog laiptinėje.

„Manau, problema kompleksinė ir ji tik didės, nes į Lietuvą atvyksta vis daugiau migrantų, ypač iš trečiųjų šalių, kuriems reikia itin pigaus būsto. Tad nebenaudojamos administracinės paskirties patalpos tarsi tampa alternatyva, tačiau jos nepritaikytos žmonėms nuolat gyventi.

Aišku, ir administracinių patalpų nuomos poreikis sumažėjo, atsirado nemažai laisvo tokio ploto ir verslininkai nori užsidirbti. Nuomodami administracines patalpas užsieniečiams, jie buvusius biurus paverčia tarsi bendrabučiais“, – dėstė Andrius.

Pasak jo, Elektrėnų g. 8N pastatas ir tapo tokia vieta, kur administracinėse patalpose nelegaliai gyvena gausus būrys užsieniečių. Bandyta kalbėtis su patalpų savininkais, kad buvę biurai nėra butai, tačiau jie tik numojo ranka, nes jiems svarbiau pajamos. Nesvarbu net ir tai, kad patalpose laiką leidžia dešimtys migrantų, kurie nuolat keičiasi.

Triukšmas ir šiukšlės

Pasak Andriaus, biuruose apsigyvenę užsieniečiai tapo tikru galvos skausmu tiek legaliai čia butus turintiems, tiek ir čia dirbantiems kauniečiams. Mat svečiai iš užsienio nevengia triukšmauti, šiukšlinti, bando įvesti savo tvarką, kuri nebūtinai priimtina mūsų kultūros žmonėms.

„Šio namo teritorija prilygsta garsiesiems Partizanų gatvės  bendrabučiams. Lauke rengiami grupiniai piknikai, nuolat triukšmaujama, vartojamas alkoholis, sklinda rūkalų kvapai. Ant namo užsieniečiai nelegaliai įrengia šildymo blokus.

Be to, pastate – neproporcingai dideli žmonių srautai. Viskas dėl to, kad patalpos naudojamos ne pagal paskirtį. Yra tekę atėjus į darbą net peržengti laiptinėje miegančius užsieniečius, nes, matyt, tame biure jie nebetilpo“, – sakė Andrius. Jis pridūrė, kad dėl didelio nelegalių gyventojų skaičiaus buvo kilę problemų ir dėl vandens, ir elektros.

Vyras svarstė, jei niekas nekontroliuos tokių vietų, kai ne pagal paskirtį naudojamos patalpos gyvenimui, miestas gali susidurti su dar didesnėmis problemomis.

„Užsieniečiai čia juk kuria savo bendruomenes, kurios tikrai neintegruojamos į miesto gyvenimą. Ar tik netaps tokios vietos dar vienais taborais, kur galioja atskiri socialiniai ir kultūriniai standartai, miestiečiai bijos įkelti koją? Ar nesiformuos grupuotės? Nedidės nusikalstamumas?“ – retoriškai klausė kaunietis.

Jis įsitikinęs: turi būti griežčiau kontroliuojama, kad buvę biurai netaptų užsieniečių moteliais. „Pastato paskirtį iš administracinės į gyvenamąją tikrai galima legaliai pakeisti, bet tada atsiranda ir papildomų reikalavimų – įrengti atskirus sanitarinius mazgus, numatyti parkavimo vietas ir pan. Dabar leidžiama biuruose gyventi tarsi butuose ir nuo to kenčia visi aplinkiniai. Be to, taip ir patiems užsieniečiams neužtikrinamos tinkamos higienos normos, kad jie oriai galėtų gyventi“, – pastebėjo „Kauno dienos“ skaitytojas.

Nejauku: atėję į darbą kauniečiai laiptinėje rado miegantį migrantą. / „Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

Tikrinti neketina

„Kauno diena“ pasiteiravo, ar Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai įdomūs administraciniai pastatai, kuriuose gyvena žmonės, tačiau ši tarnyba nurodė, kad tokia priežiūra – ne jų kompetencijoje.

„Pastato paskirtis, naudojimosi tvarka yra savivaldybės reikalas, o galimi pažeidimai – policijos, tad labai atsiprašome, bet reikėtų kreiptis ne į mus“, – pažymėta inspekcijos komentare.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai taip pat pareiškė, kad neketina tikrinti, kaip žmonės gyvena administracinės paskirties patalpose, ar užtikrinamos higienos normos.

„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsniu NVSC pavesta vykdyti Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme nurodytų licencijuojamų ir nelicencijuojamų apgyvendinimo paslaugų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę vadovaujantis Lietuvos higienos normos „Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimais.

Pagal viešai prieinamą informaciją apie apgyvendinimo paslaugų teikėjus Licencijų informacinėje sistemoje www.licencijavimas.lt 2024 m. spalio 22 d. duomenis, pastatas, esantis Elektrėnų g. 8N, Kaune, neįtrauktas nei į klasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų teikėjų, nei į neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašus, todėl NVSC neturi įgaliojimų tikrinti šių patalpų“, – dienraščiui atsiųstame atsakyme nurodė NVSC Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Romutė Smolskienė.

NVSC specialistė paantrino, kad pastatų priežiūrą, ar jie naudojami pagal paskirtį, vykdo būtent savivaldybė, šiuo atveju – Kauno miesto savivaldybės administracija.

„Skundų dėl Elektrėnų g. 8N pastato nebuvo gauta“, – pridūrė šios įstaigos atstovai.

„Kauno diena“ pasiteiravo, kokios yra pagrindinės sąlygos, norint keisti pastato paskirtį iš administracinio į gyvenamąjį. Kokius reikalavimus patalpos turi atitikti, kad jose galėtų gyventi žmonės? „Informuojame, kad reikalavimai gyvenamajam pastatui yra apibrėžti statybos techniniame reglamente „Gyvenamieji pastatai“, – pavartyti teisinius dokumentus pasiūlė NVSC atstovai.

„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

Savivaldybės pozicija

Dėl Elektrėnų g. 8N pastato problemų paprašėme pakomentuoti ir miesto savivaldybės specialistų. Į dienraščio pateiktus klausimus atsakė Petrašiūnų seniūnė Asta Chanko.

Iš pateiktų atsakymų matyti, kad ir savivaldybė nelabai turi svertų, kaip spręsti kilusią problemą, kai administracinės paskirties patalpose masiškai gyvena užsieniečiai.

Pasiteiravome, ar savivaldybė (ar seniūnija) turi kokių nors galių spręsti klausimus, kai pastatai naudojami ne pagal paskirtį? Gal gali šeimininkams skirti baudų, jei biuruose gyvena žmonės?

„Administracinės patalpos įregistruotos kaip butai ar nuomojamos laikinam apgyvendinimui, kai tam yra sudarytos tinkamos sąlygos (dušai, tualetai, virtuvės ir nakvynės baldai), todėl negalime traktuoti, kad pastatas naudojamas ne pagal paskirtį ir už tai skirti baudų“, – komentavo A. Chanko ir pridūrė, kad Elektrėnų g. 8N ir 8G pastatai yra sujungti į vieną adresą ir turi vieną unikalų numerį.

„Kauno diena“ domėjosi, galbūt yra teisinių spragų, leidžiančių buvusiuose biuruose teikti apgyvendinimo paslaugas, gal reikėtų griežtinti tvarką, kad žmonės gyventų tik gyvenamosiose patalpose?

„Patalpų savininkai, vykdantys nuomos verslą, patys atsakingi už jo sėkmę ir sąlygas. Jeigu klientui nepatiks, jis nesinuomos“, – įsitikinusi Petrašiūnų seniūnė.

Ji nurodė, kad seniūnija 2021 m. gavo skundą, kad ties Elektrėnų g. 8N, 8G pastatais yra įrengta palėpė, neatitinkanti priešgaisrinės saugos reikalavimų, tačiau dabar esą ši palėpė nugriauta. Tačiau skundų dėl užsieniečių apgyvendinimo seniūnija esą negavo.

„Skundų dėl čia vykdomos veiklos nesame gavę, tačiau esame informuoti apie problemas, susijusias su laikinai apgyvendinamų žmonių kultūros skirtumais ir poelgiais. Nusiskundimų dėl nuomotojų elgesio nebuvo, kadangi savininkai vykdo vizualią atranką prieš išnuomodami butus“, – komentavo A. Chanko.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Laikini gyventojai

Į redakciją parašęs kaunietis Andrius buvo nurodęs, kad Elektrėnų g. 8N pastate formuojasi tam tikros užsieniečių bendruomenės ir tai gali sukelti įvairių socialinių problemų dėl integracijos ir pan. Todėl klausėme ir savivaldybės, galbūt galima padėti trečiųjų šalių piliečiams lengviau integruotis į mūsų visuomenę ir suteikti jiems galimybes gyvenimui nuomotis būstą, o ne biurus.

„Seniūnija neturi teisės nurodyti verslo savininkams, kuriems žmonėms nuomoti patalpas, kuriems – ne. Jeigu yra vykdomi viešosios tvarkos pažeidimai, gyventojai turi teisę kreiptis į policiją. Nemanome, kad laikinai atvykę (verslo ar darbo tikslais) užsieniečiai dės pastangas integruotis į mūsų kultūrą ir visuomenę. Jie gyvena savo gyvenimą, laikinąjį būstą pritaikydami savo kultūriniams poreikiams“, – savo poziciją išsakė A. Chanko.

„Savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka perka būstus ir apgyvendina juose stokojančius (socialiai remtinus) asmenis. Sudaromos terminuotos sutartys dėl asmenų apgyvendinimo. Jei užsienio piliečiai atitiktų šiuos reikalavimus, jie galėtų pretenduoti į šią savivaldybės paramą“, – pridūrė Petrašiūnų seniūnė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Stebim

Stebim portretas
Vata žiaurūs neužjaučia jiems karma baisiu karu

Visiška bejėgystė, vargdan pinigų

Visiška bejėgystė, vargdan pinigų portretas
Akivaizdu kad mes išnyksime anksčiau nei galvojome.

to Rokas

to Rokas portretas
Tu gaidy nueik ir pamatysi kad ten jokie čigonai jokie čiurkos o tik ukrainai nuo karo pabėge kaip erkės užplūdo europa su Nausėdos leidimu Man tai gėda kad Nausėda glebesčiuojasi su tuom narkomanu o ne stovi tarp tu pasaulio galinguju
VISI KOMENTARAI 84

Galerijos

Daugiau straipsnių