Meilės, užuojautos ankstesniame savo gyvenime nepatyrę gyvūnų prieglaudos "Lesė" gyventojai įvairiais būdais reiškia savo dėkingumą juos savanoriškai prižiūrinčioms moterims, bet labai trokšta turėti savo namus.

Pasitinka "vipinė" draugija

Pravėrus Kauno rajono Sausinės kaime jau penkerius metus veikiančio gyvūnų globos organizacijos "Lesė" Kauno skyriaus duris, pasitinka amsinti, bet draugiškai uodegas vizginanti šunų draugija. Tik įdėmiau į ją pažvelgus, galima suprasti, kodėl juos čia dirbantys savanoriai šypsodamiesi vadina "vipiniais" – visi jie arba senoliai, arba turi įvairių negalių, o susirasti naujus namus – neturi vilties. Šioje draugijoje išsiskiria vidutinio dydžio šiurkščiaplaukė smėlio spalvos kalytė vardu Skruzdė. Aiškiai matyti, kad ji, jauna ir sveika, yra šios "vipinės" draugijos vadė.

Kalytė, nors ir nenoriai, parodė svečiams kelią pas prieglaudos šeimininkę Eglę Baležentienę, kuri tuo metu plovė jaunesnių šunų buveinės grindis. Skruzdė, atvedusi svečius, nuskuodė prie pusantrų metų Eglės sūnelio Justo Vakario, kuris atkakliai stengėsi kažką sugriebti kibiro vandenyje.

Prieraišioji Skruzdė

"Skruzdė labai myli Justą Vakarį, saugo jį nuo svetimų žmonių ir nenori su mumis skirtis, – aiškino "Lesės" Kaune vadovė Eglė, šluostydamasi šlapias rankas ir ramindama suirzusią dėl netikėtų svečių Skruzdę. – Kalytė labai mums dėkinga už išgelbėtą gyvybę, nes čionai pateko babeziozės iškamuota, besilaukianti šuniuko.

Žinoma, kiekvieną kartą sunku skirtis su bet kuriuo mūsų globotiniu, kai atsiranda jiems nauji šeimininkai, bet jei nė ketverių metų neturinti Skruzdė patektų pas gerus žmones, mes būtume labai laimingi."

Srautas nesenka

Kauno arkikatedros bazilikos klebonas Evaldas Vitulskis, prieš penkerius metus Sausinės kaime šventinęs įkurtą gyvūnų prieglaudą, pabrėžė – kuo daugiau visuomenėje mylinčių gyvūnus žmonių, tuo daugiau meilės pačioje visuomenėje. Deja, meilės visuomenėje maža. Tai patvirtina nesiliaujantis senų, apakusių, apšlubusių, sužalotų, neprižiūrimų ar paprasčiausiai gatvėje paliktų šunų ir kačių srautas į "Lesę". Dabar jie sudaro 80 proc. prieglaudos gyventojų.

Tokių senų ir ligotų gyvūnų buvę šeimininkai nepatikėtų, kaip jų atstumtieji čia atkunta, pajutę prieglaudoje be atlygio dirbančių žmonių globą, širdžių šilumą, kaip jie, dažnas aklas ir kurčias, nuplikęs ar apšlubęs, glaudžiasi prie savanorių kojų.

Čia laukia saulėlydžio

Šiuo metu prieglaudoje gyvena gal pusšimtis šeimininkų atstumtų šunų ir kačių. Juos kiekvieną dieną reikia pašerti, išvalyti jų būstą, paduoti, jei reikia, vaistų, pagirdyti, išvesti laukan.