Sulaukė pagyrų

Visuomenininkas Andrius Tapinas pradėta akcija „Skaidrinam“, kurios metu bandoma išsiaiškinti, ar tarybos nariai nepiktnaudžiavo kanceliarinėms išmokoms skirtais pinigais, išjudino visą šalį. Žurnalistas išskyrė Kauną kaip blogąjį pavyzdį, kaip elgiamasi su viešais pinigais.

Kaune tarybos nariai avansu gauna sumą, o vėliau patys pagrindžia, kaip panaudojo kanceliarines išmokas. Dažniausiai politikai be jokio pagrindimo į ataskaitas tiesiog surašydavo sumas už telefono, transporto, pašto ir kitas išlaidas. Pagal galiojantį tarybos patvirtintą reglamentą, už ataskaitoje įrašytas sumas atsakingas pats politikas ir jokių išlaidas pagrindžiančių čekių savivaldybės administracijai pateikti nereikia.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio teigimu, tokia tvarka tinkama, nes tarybos nariai, vykdydami savo pareigas, patiria išlaidų, o esamas reglamentas leidžia čekiais neklijuoti sienų.

„Nenoriu nieko teisinti ar moralizuoti ir nebandysiu būti naivus. Taip, pavienių klaidų galėjo pasitaikyti bet kam. Tačiau leiskime jas spręsti kompetentingiems profesionalams, o ne vienam artistui už pinigus, apsimetančiam pigiu svieto lygintoju“, – apie A. Tapino iniciatyvą viešai pasisakė V. Matijošaitis.

„Jau seniai baigėsi laikai, kai tarybos nariams savivaldybės administracija išduodavo kompiuterius ar telefonus – dabar viskuo jie apsirūpina patys“, – pridūrė meras.

Dėl galiojančios tvarkos „Vieningo Kauno“ lyderis net pagyrė konservatorių A. Kupčinską, kuris Kaunui vadovavo prieš jį.

„Europos Parlamentas (EP) – solidi institucija, kur nuo 2009 m. galioja tokia pati tvarka kaip Kaune. Tik skaičiai ten keleriopai didesni. Galvojau, kad prieš mane meru buvęs A. Kupčinskas kažkada visai gerai nusižiūrėjo, 2011 m. atnešdamas dalelę vakarietiškos politikų kultūros ir į mūsų miestą. Dėl A. Kupčinsko gal ir klydau, bet tokiam sprendimui pritariu ir dabar. Nesuprantu, ko taip tyli ausis suglaudęs pats šio sumanymo autorius, dabar dirbantis Seime“, – savo komentare dėstė trečią kadenciją vadovaujantis Kauno meras.

Už ataskaitoje įrašytas sumas atsakingas pats politikas ir jokių išlaidas pagrindžiančių čekių pateikti nereikia.

Kaip keitėsi tvarka

„Kauno diena“ peržvelgė dokumentus, kada buvo priimta tvarka, kad už tarybos nario patiriamas išlaidas nereikia pristatyti jokių sąskaitų ar čekių. Iš tiesų ji įsigaliojo, kai miestui vadovavo  A. Kupčinskas, tačiau yra ir įdomių detalių.

Štai 2010 m. rugsėjo 10 d. sprendime „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ tarybos buvo prašoma papildyti reglamentą ir jame nurodyti, kaip politikai turi atsiskaityti už patirtas išlaidas.

„Lėšoms tarybos narių veiklai gauti kiekvienas tarybos narys atsidaro atskirą sąskaitą banke ir pateikia raštu Savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui šios sąskaitos (mokėjimo kortelės) rekvizitus. Reglamente nurodyto dydžio suma kiekvieną mėnesį – iki 10 d. – avansu pervedama visiems tarybos nariams į jų nurodytas sąskaitas banke. Pasibaigus pusmečiui, lėšos pervedamos tik nustatyta tvarka atsiskaičiusiems už gautų lėšų panaudojimą tarybos nariams“, – dėstoma sprendimo projekte.

Dokumente taip pat nurodoma, kad tarybos nario veiklai reikalingas kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugų sutartis sudaro patys politikai.

„Sutartys negali būti sudaromos su tarybos nariui artimais asmenimis, nurodytais Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme, ir su juridiniais asmenimis, kurių dalyviai yra tarybos narys ar jam artimas asmuo, arba kurių vadovai ar valdymo organo nariai yra tarybos nariui artimi asmenys. Sudarydamas sutartis, tarybos narys turi vengti interesų konflikto, vadovautis tarybos Etikos komisijos rekomendacijomis. Sutarčių kopijos pateikiamos Savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui. Paslaugų ir prekių pirkimo dokumentai išrašomi tarybos nario vardu. Su prekių tiekėjais ir paslaugų teikėjais atsiskaito tarybos narys“, – už ką galima gauti kanceliarinių lėšų, aiškinta reglamente.

Pagal šį dokumentą matyti, kad jei tarybos nariai patyrė išlaidų, turėjo pateikti tai įrodančius mokėjimų dokumentus. Taip pat reglamentuota, už ką gali būti skirta kompensacija ir kad ja naudotis gali tik tarybos nariai, o ne jų artimieji ar kiti asmenys.

Tačiau tokia tvarka galiojo vos keturis mėnesius. 2011 m. sausio 13 d. A. Kupčinskas pasirašė jau ant pakeisto reglamento dokumento. Tąkart tarybai patvirtinti teiktos reglamento korekcijos, kuriose jokių čekučių pateikimo prievolės nebeliko.

„Lėšoms tarybos narių veiklai gauti kiekvienas tarybos narys atsidaro atskirą sąskaitą banke ir pateikia raštu Savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui šios sąskaitos (mokėjimo kortelės) rekvizitus“, – šios nuostatos, kuri buvo įrašyta ankstesniame tarybos veiklos reglamente, naujoje dokumento redakcijoje neliko.

Tačiau atsirado štai toks papildymas: „Tarybos narys Savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui pateikia užpildytą išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitą (priedas), kurioje nurodo, kokių prekių įsigijo ir paslaugas apmokėjo vykdydamas tarybos nario funkcijas. Tarybos narys asmeniškai atsako už išlaidų ataskaitoje pateiktų dokumentų tikslumą ir pagrįstumą.“

Tokia tvarka už patirtas tarybos nario išlaidas yra taikoma iki šiol.

Politinė archeologija

A. Kupčinskas dienraščiui tikino, kad dabartinė valdžia turėjo ne vieną progą pakeisti reglamentą ir sukurti kitokią tvarką, jei ši atrodo netinkama, tačiau to padaryta nebuvo. Tad galima daryti prielaidą, kad tvarka, kai čekiais nereikia pagrįsti išlaidų, dabartinius tarybos narius tenkina.

„Kauno gyvavimo istorija tikrai ne nuo Kupčinsko prasidėjo. Reikėtų žiūrėti gerokai anksčiau, koks buvo reglamentas iki manęs. Jei jau bedama į mano asmenį, reikia pasakyti, kad buvo toks laikotarpis, kai mes krizės akivaizdoje mažinome išmokas. Palyginus išmokų dydžius, tuomet jos buvo žymiai mažesnės, nei yra dabar“, – teigė Seimo narys, buvęs Kauno meras A. Kupčinskas.

Paklaustas, kodėl čekučių reikėjo vos kelis mėnesius, o paskui tvarka buvo pakeista ir reglamente atsirado nuostata, kad pats politikas atsakingas už teikiamas ataskaitas, konservatorius tikino neprisimenantis, kodėl ji buvo pakeista. Vis dėlto politikas laikėsi pozicijos, kad neverta žiūrėti, kas, ką ir kada priėmė, o reikia koncentruotis į tai, kad dabar vienoda sistema būtų nustatyta visose savivaldybėse.

„Dar 2010 m. sakiau, kad tos išmokos nereikalingos, reikėtų pereiti prie tarybos narių atlygio. Dabar Seime taip pat apie tai kalbame. Tačiau esamos kanceliarinių išmokų tvarkos Lietuvoje niekas naujai nesugalvojo, ji paimta iš EP, iš ES regionų komitetų ir pasklido per savivaldybes dėl biurokratijos mažinimo. Buvo suprantama, kad taip apmokama už tarybos nario veiklą. Dabar svarbiausia šį klausimą išspręsti įstatymų lygiu. Politinės archeologijos kasinėjimas man primena kaltų paiešką“, – teigė A. Kupčinskas.

Vyriausybės krizė

Vis dėlto, nors buvę ir esami Kauno merai tvirtina, kad galiojantis reglamentas leidžia atsikratyti biurokratijos, centrinė valdžia dėl šio skandalo jau braška. Iš pareigų atsistatydino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, finansų ministrė Gintarė Skaistė į Kauno biudžetą grąžino dalį pinigų, kuriuos buvo gavusi kanceliarinėms išlaidoms padengti. Kanceliarinių išlaidų pagrįsti negali ir dar vienas buvęs Kauno miesto tarybos narys, dabar kultūros ministras Simonas Kairys.

Apie politikos perkrovimą yra kalbėjusi ir premjerė Ingrida Šimonytė, pareiškusi ultimatumą – arba Seimas pritaria išankstiniams rinkimams, arba ji atsistatydins iš Vyriausybės, o paskui ją – ir visi ministrai. Tiesa, šią savaitę premjerė jau pakeitė toną ir apie atsistatydinimą nenori kalbėti.

„Dabar yra kalbama, kad yra kažin kokia Vyriausybės problema. Aš nematau, kokia yra Vyriausybės problema, nes tie priekaištai, kurie yra išsakomi ministrams esamiems arba buvusiems, yra išsakomi ne už tai, ką jie Vyriausybėje dirba, iš esmės jiems išsakomi priekaištai už Kauno miesto tarybos reglamentą“, – I. Šimonytės pasisakymą skelbė BNS.

„Aš nežinau, kodėl aš turiu aukoti savo bendražygius ne už darbą Vyriausybėje, ne už tai, kad jie kažką netinkamai padarė, o už Kauno miesto tarybos reglamentą, tai aš tada prisiimu atsakomybę už visą Vyriausybę, ir tiek“, – žurnalistams buvo pridūrusi premjerė.

Seimo narys A. Kupčinskas nepalaikė tokios radikalios pozicijos ir teigė, kad pirmiau reikia pakeisti Vietos savivaldos įstatymą, kuriame būtų įtvirtinta visiems vienoda ir aiški tvarka. „Nesu už tai, kad dabar reikia mesti visus darbus ir pasileisti į rinkimus, nes dar tikrai yra ką veikti, ne visos reformos įgyvendintos, kurioms dar reikia laiko“, – teigė A. Kupčinskas.

Skirtumai: dėl už darbą Kauno miesto taryboje gautų kanceliarinių išmokų J. Šiugždinienė jau atsistatydino iš ministrės posto, o S. Kairys ir G. Skaistė to daryti nežada. L. Balandžio, P. Peleckio / BNS nuotr.

Politologo įžvalgos

Politologas Bernaras Ivanovas laikėsi pozicijos, kad už galimus tarybos narių piktnaudžiavimo atvejus atsakomybę turėtų prisiimti visuomenė, o noras perkrauti politinę sistemą – žalingas valstybei.

„30 metų viskas buvo gerai, o tai ką padarė A. Tapinas, yra politechnologija, vykdyta konservatorių pagalba. Jie pamanė, kad apipylę purvais visus, jie patys atrodys geriau. Čekučių istorija paremta vienu įstatymu, siekiant panaudoti jį politinių oponentų diskreditacijai. Tačiau atsivėrė Pandoros skrynia, kai jau nebegalima kontroliuoti, kas vyksta. Vyksta blogi dalykai, nes ši istorija kerta pačiai valstybei ir jos pasitikėjimui. Nors šiaip įstatymai nebuvo pažeisti, viskas, kas vyko, buvo legalu. Dabar pakeitus įstatymus, jų vis tiek atbuline tvarka nepritaikysi. Yra politikų, kurie supranta, kuo tai kvepia. Jei partiniuose pasisėdėjimuose į juos įsiklausys, gal dar viską išgelbės, jei ne, patys susidegins ir sudegins dalį valstybinių institucijų, tuomet bus tiesioginis valstybės griuvimas. Tad šiuo atveju manęs visai nestebina V. Matijošaičio ir A. Kupčinsko požiūrių sutapimas, nes dar likę šiek tiek mąstymo“, – „Kauno dienai“ kalbėjo B. Ivanovas.

Įžvalgos: politologas B. Ivanovas įsitikinęs, kad dėl galimų valdžios piktnaudžiavimų kalta neaktyvi visuomenė. Regimanto Zakšensko nuotr.

Pasak politologo, jei nebus numalšintos politinės aistros, rudenį gali būti tikrai rimtų reikalų, nes ekonomistai garsiai kalba apie sunkmetį. Jei dar prie to pridėsime ir politinę krizę, gali laukti tikrai sudėtingi laikai.

Jis laikėsi pozicijos, kad kanceliarinės išmokos plačiai paplitusios ir Vakarų Europoje, tačiau ten yra vienas skirtumas nuo Lietuvos. Europos valstybėse yra stiprios vietos bendruomenės, kurioms politikai atskaitingi.

„Ten bendruomenės jau šimtmečius susiformavusios. Ten žmonės dirba įvairiose nevyriausybinėse organizacijose, per jas paskui patenka į savivaldą, gauna kažkiek tų kanceliarinių išlaidų, bet kartu tie žmonės yra kontroliuojami tų pačių organizacijų.

Pas mus nėra tokios stiprios visuomenės, todėl mūsų politikai tiek savivaldoje, tiek Seime yra palikti patys sau. Jie valdžią priima ne kaip pareigą dirbti, o kaip laimėjimą loterijoje. Todėl paskui į įvairias institucijas prilenda giminių, anūkų. Tuomet tokie žmonės atitinkamai žiūri ir į kanceliarinių išlaidų reikalus, į klubus važinėja, nes ten neva jų rinkėjai. Deja, bet pati visuomenė dėl to kalta. Politikai nėra kažkokie ufonautai, nusileidę iš Marso, jie atėję iš tos pačios visuomenės“, – kalbėjo B. Ivanovas.

Keis žaidimo taisykles

Į viešumą vis patenkant istorijoms, kai tarybos nariai ėmė svetimus čekius už degalus, apmokėjo ne tik savo, bet ir artimųjų telefono sąskaitas ir kitais įvairiais būdais bandė įsisavinti kuo didesnes kanceliarinėms išmokoms skirtas sumas, Seimo nariai pasiryžo keisti žaidimo taisykles.

Kaip skelbė BNS, birželio pradžioje Seimui pateiktos pataisos, numatančios, kad savivaldos politikams vietoj skandalą sukėlusių vadinamųjų kanceliarinių išmokų būtų mokamas atlyginimas.

Daug klausimų sukėlusios kompensacijos šiuo reglamentavimu būtų panaikintos, ir naujasis atlygis apimtų tiek kanceliarines, tiek iki šiol mokėtą atlygį, kai buvo atlyginama už posėdžiuose praleistą laiką“, – sakė projektą pristatęs konservatorius Audrius Petrošius.

Kol kas neaišku, kokie mokesčiai būtų pritaikyti tarybos nariams – tik gyventojų pajamų, ar visi su darbo santykiais susiję mokesčiai, nes projekte įrašyta, kad tarybos nariams Darbo kodekso nuostatos, išskyrus dėl atostogų, darbuotojų saugos ir pan., negalioja. Į šiuos klausimus vėliau esą padės atsakyti Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansų ministerija.

BNS skelbė, kad pagal pataisas, Vietos savivaldos įstatyme būtų numatyta, kad savivaldybės tarybos nariams nustatomas 20 proc. tos savivaldybės, kurios tarybos narys jis yra, mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimas. Opozicijos lyderiui, komitetų ir komisijų pirmininkams būtų nustatomas 20 proc. didesnis, pavaduotojams – 10 proc. didesnis atlyginimas nei eiliniams tarybos nariams.

Taip pat iš įstatymo būtų išbraukiama nuostata, kad savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų ir kitoms išlaidoms apmokėti.

Savivaldybės tarybos nario atlyginimas būtų mažinamas proporcingai praleistų tarybos, komitetų ir komisijų posėdžių skaičiui. Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo liepos 1 d.