25 cm pagrindas

Atsikratęs duobių sostinės vardo Kaunas duobių neatsikratė. Ypač daug jų atsiranda pavasarį. Niekur nedingo nepatogumai dėl dažnų gatvių tvarkymo darbų, apriboto eismo, o kur dar išlaidos asfaltavimui.

Norvegų bendrovė „Carbon Crusher“ sako turinti sprendimą – ilgalaikę važiuojamosios kelio dangos pagrindo technologiją, kurią naudojant  žvirkeliai nedulka ir lieka lygūs, o asfalto pakanka ir plono sluoksnio.

Pagal tokią technologiją viena gatvelė praėjusią savaitę sutvarkyta ir Kaune, Vaišvydavoje, privačių namų kvartale. Tam bendrovė į Lietuvą atsibogino ne tik specialių medžiagų, specialistų, bet ir galingą  techniką. Maždaug 300 m vienos iš dviejų Svainių gatvelių danga tiesiogine to žodžio prasme buvo sumalta.

Buvo susmulkintas ir sumaišytas visas 25 cm viršutinis kelio sluoksnis, paskui užpilta rišamosios medžiagos – lignino užpildo. Viskas vėl sumaišyta, suformuoti kelio nuolydžiai ir suplūkta danga.

Specialus traktorius traiško, smulkina asfaltą, akmenis, betoną, plytas, keramiką ir t.t. Lyginant su įprastine kelių tvarkymo rutina, čia nereikia papildomo žvyro ar pan., nebent išskirtinai prastas pagrindas, nelieka nereikalingų medžiagų, kurias kitu atveju reikėtų transportuoti, kažkur laikyti. Senas asfaltas ir visa, kas po juo, susmulkinama ir čia pat panaudojama.

Palyginti su bitumu, kuris naudojamas asfaltuojant, ligninu suklijuota kelio danga yra patvaresnė ir transporto svorio, ir oro temperatūros atžvilgiu tiek žiemą, tiek vasarą.

Laikas: gatvelės remontas greitai bus baigtas. („Carbon Crusher“ nuotr.)

Žvyrkeliams, ir ne tik

Net ir neasfaltuota tokia gatvė buvusio žvirkelio neprimins nė iš tolo. Jau vien dėl dulkėtumo. Ligninas suriša ne tik stambesnes dalis, bet ir dulkes. Dėl kelio nelygumų, daugybės atsirandančių duobelių, būdingų žvyrkeliams, norvegų teigimu, taip pat nebereikės sukti galvos. Naujoji kelio danga – tvirta, atspari deformacijoms.

Tai parodė ir realybė, patvirtino ir kelius pagal jiems tvarkyti naudotas medžiagas lyginę Norvegijos mokslininkai.

„Norvegijoje per penkiolika metų esame suremontavę 300 kelių, t.y. 2,5 mln. kv. m. Technologiją vis tobuliname, bet ir pirmieji mūsų keliai iki šiol tebėra tvirti“, – plačiau pristatydamas procesus, tvirtino bendrovės pardavimų ir veiklos vadovas Hansas Arne Flato.

Kelių tvarkymo naudojant ligniną kokybę patvirtino, kaip nurodė bendrovė, ir Norvegijos kelių direkcija. Ištyrusi penkis senus asfaltuotus kelius direkcija nustatė, kad keturių iš jų ilgaamžiškumas yra geresnis arba panašus už kitokiais būdais tvarkytų kelių: nustatyta tikėtina 21, 19, 16, 14 metų naudojimo trukmė. Penktojo atsitiktine tvarka pasirinkto kelio naudojimo trukmė buvo įvertinta devyneriais metais.

Stebės ir vertins

Nusprendus asfaltuoti „Carbon Crush“ technologija sutvarkytą gatvę, norvegų teigimu, pakanka daug plonesnio asfalto sluoksnio nei gatvei su standartiniu pagrindu.

Specialus traktorius traiško, smulkina asfaltą, akmenis, betoną, plytas, keramiką.

Pristatymo dalyviai domėjosi, kokios svarbos keliams rekomenduojama naudoti šią technologiją. Magistralėms? Ne, magistralinių kelių pagrindas yra geras, tam valstybės skiria daug dėmesio. Labiausiai taip tvarkyti apsimoka prastos kokybės kelius.

Norvegiškas žiemas, vasaras ir transporto srautus tokie keliai, kaip matyti iš ataskaitų, atlaiko puikiai. Matysime, kaip įveiks lietuviškas ir lenkiškas.

Kaip kinta tokio kelio būklė, turės galimybę įvertinti ne tik Svainių gatvelės gyventojai, bet ir Lietuvos mokslininkai. Vilniaus universiteto atstovai gatvėje apsilankė prieš į ją įvažiuojant norvegų technikai. Paėmė mėginius ir proceso viduryje, ir pabaigoje. Dar atvyks ir po mėnesio, taip pat vėliau.

H.A.Flato pridūrė, kad gegužę eksperimentinis kelias sutvarkytas Lenkijoje. Rezultatu patenkinti, bet kelią taip pat stebės ir tirs, kaip jis atlaiko tos šalies savitumus. „Ten grįšime spalį atlikti naujų bandymų“, – kalbėjo norvegas.

Plečiasi: bendrovės atstovas H.A.Flato vardijo, kuo pranašesnė jų technologija. (Remigijaus Zakšensko nuotr.)

Tvari medžiaga

Pristatymo dalyviai teiravosi ir dėl lignino EPD (Environmental Product Declaration / Produkto poveikio aplinkai deklaracijos) sertifikato. Taip, šios medžiagos saugumas ir tvarumas patvirtintas oficialiai.

„Ligninas – visiškai saugus aplinkai, gyvūnams, augalams, žmonėms, vandens telkiniams. Nėra jokio neigiamo poveikio aplinkai. Jis nealergizuoja, nedirgina odos, akių, kvėpavimo sistemos. Jo skilimo produktai taip pat saugūs. Ilgo poveikio, išgaunamas iš atsinaujinančio šaltinio“, – vardijo H.A.Flato.

Be to, naudojamas ligninas nepalieka CO2 pėdsako, t.y. medžio sugertas CO2 tarsi užrakinamas kelio pagrinde. Pūdama mediena į aplinką išskirs tiek pat dvideginio, kiek medis buvo sugėręs per savo gyvavimą.

Į tai irgi vertėtų atkreipti dėmesį, nes daugybė šalių įsipareigojo rimtai mažinti CO2 emisijas. Pagal Europos žaliojo kurso planą, iki 2050 m. Europos ekonomika ir visuomenė turi neutralizuoti savo poveikį klimatui. „Carbon Crush“ dėl savo technologijos tvarumo sudomino ir JAV rinką.

Bendrovės atstovas vardijo lignino naudą ir verslo požiūriu: prieš naudojimą jo nereikia kaitinti (mažiau išlaidų ir laiko), neatsiranda rūdžių – negadina keliu važiuojančių transporto priemonių, tirpus vandenyje ir lengvai nusiplauna be jokių papildomų priemonių.

Jo nėra pavojingų prekių sąraše, nes yra nedegus, neėsdinantis, jam nereikia aukštos temperatūros sąlygų. Toks kelio pagrindas padidina kelio keliamąją galią ir tarnavimo laiką.

Kaina, nors oficialiai neatskleidžiama, taip pat įvardijama kaip pranašumas. Dar vienas privalumas – kelias greitai sutvarkomas.