Atsarginio plano neprireikė

„Žalgirio“ arenos prieigose veiksmą stebėjo apie 40 tūkst. iš anksto nemokamą bilietą įsigijusių žmonių. Kiti žiūrovai šou grožėjosi žiūrėdami transliaciją internete bei per nacionalinę televiziją. „Kaunas 2022“ kvietimu, į renginį atvyko daugybė garbių svečių. Sveikinimo kalbą sakė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Vaizdo sveikinimus išsakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michel, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Daugėjant užsikrėtimų COVID-19 skaičiui, komanda buvo parengusi net tris paralelinius renginio planus. Laimei, jų neprireikė ir renginys įvyko pagal pirminį planą – pasirodymą stebint gyvai auditorijai.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Griuvo „Britanika“

Didysis atidarymo renginys prasidėjo „Kaunas 2022“ komandos atsiminimais apie nueitą kelią. Prisiminta apėmusi euforija, sužinojus, kad Kaunas išrinktas 2022-ųjų Europos kultūros sostine. Tuomet sveikinimą miestui tarė prezidentas Gitanas Nausėda. „Kaunas yra miestas, kurį daugelį amžių formavo tiek lietuviškos šaknys, tiek ir europietiškas atvirumas bei pagarba. Ši darna – tai nepakartojama Kauno aura. Čia norisi praleisti daugiau laiko, neskubant pasivaikščioti Laisvės alėja, pasigerėti miniatiūrine Šv. Gertrūdos bažnytėle, nusilenkti Žaliakalnio grožiui, stabtelti prie išraiškingų istorinių pastatų“, – kalbėjo jis. Kauniečius vaizdo skambučiais pasveikino ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michel bei Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis dėkojo visai „Kaunas 2022“ komandai. Jis teigė esąs labai laimingas galėdamas bendradarbiauti. Po mero kalbos oficialiai atidaryti Kauno – Europos kultūros sostinės metai, palydimi didžiojo šou. Britų režisieriaus Chriso Baldwino režisuotame renginyje žiūrovai išvydo simbolinį Kauno virsmą iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę. Svarbiu pasirodymo simboliu tapo didžiulis kartoninis apleisto viešbučio „Britanika“ maketas, kurį, kartu su savanoriais, sukūrė prancūzų menininkas Olivier Grossetête. Pasirodymo pradžioje maketas buvo teatrališkai nugriautas, atvaizduojant Kaune vykstančius pokyčius.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Netradicinė scena

Didžiojo atidarymo metu duoklė atiduota ir tarpukario dadaizmo poetui Pranui Morkūnui. Jo poezijos pagrindu sukurtas pasirodyme skambėjęs tekstas. Žodinį tekstą palydėjo kompozitoriaus Antano Jasenkos kurta muzika. Ją kartu su choru atliko solistai Merūnas Vitulskis ir Joana Gedmintaitė, chorui dirigavo dirigentas Modestas Pitrėnas. Pasirodyme kostiumų bei grafikos sprendimų pavidalu figūravo ir mitinis Kauno žvėris. Pagrindine renginio scena tapo pati „Žalgirio“ arena. Būtent joje įmontuotame projektoriuje renginio svečiai stebėjo dalį veiksmo. Kita pasirodymo dalis buvo matoma mažesnėse scenose. Renginio metu buvo atsigręžta ne tik į Kauno praeitį, bet į patį miesto DNR, kuris lemia dabartį. Šios dvi dimensijos spektaklyje tarsi susiliejo, negalėdamos egzistuoti viena be kitos.

„Sukilime“ atvaizduoti svarbiausi Kauno periodai. Nuo miesto ištakų, didingų tarpukario laikų, iki šių dienų. Ypatingas dėmesys atkreiptas į 1920–1930-ųjų metų laikotarpį, kai laikinojoje sostinėje prasidėjo tikras statybų bumas. Šiais dešimtmečiais buvo pastatyta apie 12 tūkst. naujų modernizmo architektūros pastatų, simbolizavusių  optimizmą ir tikėjimą šviesia ateitimi. Tad žiūrovai išvydo ne vieną ikoniško Kauno pastato repliką. 

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šventė tęsis visą naktį

Po valandos ceremonijos ir nuostabaus šou „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė ir Kauno mitinės trilogijos kuratorius Rytis Zemkauskas visus dalyvius pakvietė pratęsti šventę mieste. Įvairiose jo vietose kone visą naktį vyksta renginiai ir meniniai pasirodymai. Dėl didžiojo atidarymo eismas buvo ribojamas ne vienoje pagrindinėje miesto gatvėje. Tad pasibaigus ceremonijai, minia renginio žiūrovų visais keliais drąsiai patraukė toliau tęsti linksmybių.