- Mantas Lapinskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Sąsajos: R.Chakraborty Paunksnis mano, kad lietuviškoji ir indiškoji kultūros nėra tokios skirtingos, kaip gali atrodyti.
-
Sąsajos: R.Chakraborty Paunksnis mano, kad lietuviškoji ir indiškoji kultūros nėra tokios skirtingos, kaip gali atrodyti.
-
Sąsajos: R.Chakraborty Paunksnis mano, kad lietuviškoji ir indiškoji kultūros nėra tokios skirtingos, kaip gali atrodyti.
Kas galėtų sieti antrą didžiausią pagal gyventojų skaičių demokratinę valstybę, turinčią 1,35 mlrd. gyventojų, ir mažą Baltijos šalį? KTU Indijos bendradarbiavimo vystymosi skyriaus (Indijos centro) vadovė Runa Chakraborty-Paunksnis teigia, kad mus vienija ne tik sanskritas, bet ir tai, kaip švenčiame šventes.
Įžvelgia panašumų
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) docentė R.Chakraborty-Paunksnis darbą universitete pradėjo vos prieš kelerius metus, tačiau jau jaučiasi akademinės bendruomenės dalimi.
"Būdama Indijos centro vadove turiu galimybę dalyvauti ir kitokioje, nebūtinai su mano darbu fakultete susijusioje veikloje, taip pat bendrauti su kitais universiteto bendruomenės nariais", – džiaugiasi mokslų daktarė.
R.Chakraborty-Paunksnis mano, kad lietuviškoji ir indiškoji kultūros nėra tokios skirtingos, kaip gali atrodyti. "Nemažai mokslininkų jau yra aptarę sanskrito ir lietuvių kalbos panašumus, o aš pati pastebėjau įdomių panašumų tarp kai kurių švenčių, švenčiamų Indijoje ir Lietuvoje", – sako ji.
Pavyzdžiui, populiarusis Holi festivalis, švenčiamas kovo 9–10 d., Indijoje yra labai panašus į lietuviškąsias Užgavėnes. Holi dar vadinamas Spalvų festivaliu, kadangi jį švęsdami žmonės vienas kitą ištepa įvairiausiomis spalvomis, jo metu sveikinama po tamsių žiemos dienų atgimstanti nauja gyvybė.
"Lietuvoje per Užgavėnes deginama Morė. Holi festivalio metu indai taip pat degina demonės Holikos atvaizdą, taip išvarydami tamsą ir blogį", – aiškina docentė.
Valstybinių švenčių svarba
KTU Indijos centro vadovė teigia pastebėjusi abiejų kultūrų panašumų švenčiant valstybines šventes: "Indijoje Nepriklausomybės diena rugpjūčio 15-ąją švenčiama tikrai iškilmingai: mokyklose ir valstybinėse institucijose organizuojamos kultūrinės programos, iškeliama valstybės vėliava, giedamas šalies himnas, dainuojamos kitos patriotinės dainos."
R.Chakraborty-Paunksnis pasakoja, kad, minint Indijos Respublikos dieną sausio 26-ąją, taip pat rengiami paradai ir kultūrinės programos. 1950 m. sausio 26 d. Indija priėmė šalies Konstituciją ir tapo Respublika. Šiam svarbiam įvykiui švęsti tiek centrinė, tiek valstijų vyriausybės organizuoja įspūdingus pasirodymus, atskleidžiančius turtingą Indijos kultūrinį palikimą ir įvairovę.
Natūralu, kad tiek Lietuva, tiek Indija ir turbūt daug kitų šalių laikosi panašaus požiūrio į reikšmingas valstybines šventes: yra svarbu pagerbti šalies vėliavą ir valstybinį himną. Minėjimų metu taip pat organizuojamos eitynės su orkestru, nemokami koncertai ir įvairūs kultūriniai renginiai.
"Manau, kad šių švenčių metu žmones užplūsta gilus vienybės jausmas. Taip pat geriau suvokiama tautinė tapatybė ir priklausymas vienai tautai, vienai bendruomenei. Valstybinės šventės neabejotinai praturtina mūsų kultūrinę patirtį", – teigia docentė.
Indija: vienybė įvairovėje
Dr. R.Chakraborty-Paunksnis įvardija ir tam tikrus kultūrų skirtumus: "Indija išsiskiria savo įvairove: keliomis kalbomis, kultūromis, skirtingomis klimato sąlygomis. Skirtingose šalies vietose gyvenantys indai kalba skirtingomis kalbomis."
Indijoje taip pat vyrauja skirtingos tikėjimų sistemos ir kultūrinės praktikos.
"Ši įvairovė pastebima ir virtuvėje: pavyzdžiui, Šiaurės Indijos gyventojų patiekalai labai skiriasi nuo tų, kuriuos valgo šalies pietuose gyvenantys žmonės. Tokių skirtumų Lietuvoje man dar neteko pastebėti", – šypsosi KTU tyrėja iš Indijos.
Nepaisant Lietuvos suskirstymo į keturis etnografinius regionus, išsiskiriančius sava tarme ir kai kuriais būtent tai vietovei būdingais patiekalais (pavyzdžiui, žemaitišku kastiniu), ji daug homogeniškesnė nei Indija.
Šiuo globalizacijos laikotarpiu kitų pasaulio kultūrų pažinimas yra ypač vertingas. "Daugeliu atveju atsisakome plėsti savo akiratį dėl išankstinių nusistatymų arba polinkio tikėti kultūriniais stereotipais. Tiek Lietuva, tiek Indija gausios kultūrinių ir intelektinių išteklių ir gali būti viena kitai ypač naudingos įvairių sričių atžvilgiu – nuo mokslo ir technologijų iki menų ir kultūros", – įsitikinusi dr. R.Chakraborty-Paunksnis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Kauno diena“ pristato „Kauno detales“: atveriame slapčiausias miesto Rotušės duris1
„Kauno detalių“ video pasakojimai – „Kauno dienos“ portale! Vienas šio projekto tikslų – kad patys kauniečiai geriau pažintų ir dar labiau pamiltų savo miestą. Nes, kaip sako „Kauno detalių“ įkūr...
-
Lietuvos zoologijos sodo gyventojus džiugino karščiai
Šiais metais Lietuvoje užregistruota penkiolika aukščiausios temperatūros rekordų, naujausias pasiektas rugsėjo 8-ąją. Rekonstruoto Lietuvos zoologijos sodo žvėrims, kaip teigė sodo atstovai, toks oras labai patiko. ...
-
Kaune startuoja Darnaus judumo savaitė: orientacinės varžybos ir riedutininkų fiesta1
Jau 24 kartą Kaunas jungiasi prie Europos judumo savaitės. Miestiečiai raginami bent trumpam išlipti iš automobilių ir pasirinkti aplinkai palankesnius kelionių būdus. Tokius pokyčius tradiciškai skatins Darnaus judumo savaitės ren...
-
Kauno klinikose – naujos galimybės tiksliau diagnozuoti prostatos vėžį
Kauno klinikose, pirmojoje ir kol kas vienintelėje ligoninėje Lietuvoje, įdiegtas ir pradėtas taikyti naujas pozitronų emisijos tomografijos tyrimas, skirtas tiksliau diagnozuoti prostatos vėžio stadiją ir veiksmingiau parinkti reikalingą gydymą. Atl...
-
Savaitgalį laukia nuotaikingas „Fluxus“ kopimas į Parodos kalną: bus ribojamas eismas8
Jau tradicija tapęs „Fluxus“ kopimas į Parodos kalną šį šeštadienį vėl suburs kauniečius ir miesto svečius. Kūrybiškumą išlaisvinę personažai užims visą kalną, todėl vairuotojams teks rinktis kitus...
-
Šimtametę Aną užgrūdino sunkumai tremtyje3
Rugsėjo 10-oji – ypatinga diena Anai Kruvelienei, gyvenančiai Giraitėje. Tądien ji šventė garbingą – 100-ąjį gimtadienį. Su gražiu jubiliejumi pasveikinti atvyko Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūna...
-
Įdiegta pirmoji vandens infiltracijos sistema Lietuvoje2
Rugsėjo 10 d. Kauno rajone, Domeikavoje, pristatyta jau veikianti greita didelės apimties infiltracijos sistema, kuri padės šioje gyvenvietėje spręsti gausių liūčių ir jų pasekmių problemą. Tai pirmoji tokia technologija, įdiegta mūsų &sc...
-
Pakaunėje žingsniavo per 12 tūkst. ėjikų4
Vaizdingomis panoramomis ir tyru pušynų oru garsėjanti Kačerginė antrus metus iš eilės tapo aktyvaus laisvalaikio entuziastų traukos centru. Per 12 tūkst. dalyvių pritraukusios „Walk15“ IKI ėjimo varžybos“ rugsėjo 7 d...
-
Padėka už tai, kas brangiausia
„Tegul smaragdu liejasi Nevėžis, Nemunas, Neris!” Su tokiu šūkiu į Lietuvos šimtmečio dainų šventę „Kad giria žaliuotų“ šią vasarą vyko 52 Kauno rajono mėgėjų meno kolektyvai, iš viso &nd...
-
Praūžė Lietuvos laivų modelių čempionatas
Rugsėjo 7–8 d. Batniavoje vyko atviras Lietuvos laivų modelių čempionatas, kuriame savo jėgas išbandė 32 sportininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos. ...