Jubiliejinė diena

Nemuno saloje buvo paminėtas šalies plaukimui ypatingai svarbus įvykis – Lietuvos plaukimo šimto metų sukaktis: 1924 – aisiais Nemune buvo surengtos pirmosios Lietuvos plaukimo varžybos.

Ta proga Nemuno saloje rinkosi ne tik kauniečiai ir miesto svečiai, bet ir plaukimo elitas, kuris simboliškai buvo palydėtas į Olimpines žaidynes Paryžiuje.

Šventė ėmė įsisiūbuoti nuo dešimtos valandos: nuo ryto iki vakaro vyko įvairios pramogos vaikams ir suaugusiems, parodos ir olimpinio sporto varžybos, pabrėžiant, kad vandens sportas – neatsiejama olimpinės šeimos dalis.

Šventės kulminacija

Renginio kulminacija ir finalinė dalis prasidėjo 19.30 val. startavusiomis pagrindinėmis plaukimo varžybomis, kurių idėja – ne tik varžytis ir aktyviai įsitraukti į svarbų renginį, bet ir gyvai atkartoti prieš šimtmetį pirmą kartą vykusias istorines plaukimo varžybas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

1924 metais staro linija buvo po Žemųjų Šančių geležinkelio tiltu. Dabar ją teko perkelti 150 metrų į Nemuno salos pusę.

Kodėl taip teko padaryti, „Kauno dienai“ paaiškinęs vienas plaukimo organizatorių Mantas Marcinkevičius pabrėžė, jog organizuojant šį plaukimą teko įveikti kelis neįprastus iššūkius.

„Po geležinkelio tiltu vanduo dabar yra labai seklus – tik dvidešimt centimetrų gylio, todėl starto liniją iš istorinės vietos teko perkelti 150 metrų toliau – į kairįjį Nemuno krantą. Šioje vietoje vandens gylis – beveik du metrai“, – paaiškino M. Marcinkevičius.

Jis atkreipė dėmesį, jog atitinkamu atstumu tolyn buvo nukelta ir finišo vieta, tad trasos ilgis atitiko istorinio plaukimo nuotolį – 2,8 kilometro.

Trukdė elektrinė

M. Marcinkevičius atskleidė, jog organizuojant plaukimą teko susidurti ir su netikėta kliūtimi – Kauno hidroelektrinės veikla.

„Hidroelektrinė labai smarkiai kilnoja vandens lygį. Jis gali gana greitai pakilti arba nusileisti net pusmetriu. Tada iš karto keičiasi ir srovės greitis – nuo 6 kilometrų iki 15 kilometrų per valandą“, – pasakojo pašnekovas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Anot jo, susitarti dėl veiksmų koordinavimo neįmanoma, nes pakeitusi darbo režimą elektrinė netektų daug pajamų.

Ne visi pateko

Pasak M. Marcinkevičiaus, planuota, kad plaukime dalyvaus apie 100 žmonių.

„Tačiau užsiregistravo gerokai daugiau – apie du šimtus. Daugiau jau negalėjome registruoti, tad pasitaikė net piktų. Jie norėjo registruotis paskutinę dieną, bet jau buvo per vėlu“, – apgailestavo M. Marcinkevičius.

Iš Klaipėdos atvykusi grupė plaukikų prisipažino, jog Nemunu plauks pirmą kartą ir dėl to esama šiek tiek nerimo.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Padarykite mūsų paskutinę nuotrauką“, – likus iki starto kelioms minutėms juokavo kompanija, leisdama suprasti, kad plaukimas Nemuno srove neprilygsta komfortiškam pasiplaukiojimui baseine.

Joninių akcentai

Prieš plaukimą visi dalyviai buvo supažindinti su trasos schema, primintos ir saugaus plaukimo taisyklės.

„Šventinė nuotaika ir saugumas yra šio plaukimo prioritetai“, – pabrėžė M. Marcinkevičius.

Šventės organizatoriai pasirūpino, kad dinamiško renginio vyksmą pagyvintų ir šventiniai Joninių akcentai – vakarop, plaukimui pasibaigus, prasidėjo populiarių atlikėjų koncertas.