Šventinis koncertas jau buvo įpusėjęs, kai tamsūs debesys ėmė niaukti dangų. Tuo metu scenoje koncertavusiam Linui Adomaičiui su grupe teko nutraukti koncertą.

Stiprus vėjas grėsmingai siūbavo didžiulius ekranus, o susirinkę žmonės vienas po kito ėmė rinktis daiktus ir skubintis link automobilių ar visuomeninio transporto.

Į Santakos parką koncertuoti atvykusiam Donatui Montvydui taip ir neteko užlipti į sceną. „Donato Montvydo koncerto teks laukti iki kitų metų“, – permirkęs iki paskutinio siūlo šypsojosi renginio vedėjas ir Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius.

„Tačiau lietus jau rimsta ir, panašu, kad trukdžių fejerverkams nebus. Kalbėjau su už fejerverkus atsakingais žmonėmis, tai patikino, kad iš Marvelės pusės Kauno padangę turėtų nušviesti fejerverkų šviesos“, – sakė T.Jarusevičius.

Lėkdami iš Joninių šventės žmonės mažumą pyko, kad taip lauktą ir bene pirmą laisvą, be didelių karantininių apribojimų šventę nutraukė lietus.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Gaila, bet po tokios kaitros savotiškai malonu, net nesinori slėptis nuo lietaus. Gera atsivėsinti. Galima sakyti, kad Joninių lietus lyg Joninių tradicijų braidymas paryčiais rasoje“, – braukdama nuo akių lietaus upelius greitakalbė bėrė Daiva.

Šventė Santakos parke po atviru dangumi trečiadienio vakarą prasidėjo 19.30 val. Žiūrovai atsižvelgė į rengėjų raginimus savo patogumui nepamiršti pledų ar kėdučių. O alinantį karštį keičiantis gaivus vakaro vėjas Nemuno ir Neries santakoje buvo pats geriausias susirinkusių sąjungininkas.

„Aš kitaip ir neįsivaizduoju Joninių šventės, o tik įsitaisant paprastai ant žemės. Žinoma, gal būtų dar smagiau, jei galėtum būti ale piknike su užkandžiais, gėrimais, bet užteks ir atsinešto vandens. Svarbu, kad pagaliau vyksta didelis renginys, be grėsmingų apribojimų“, – sunkiai nulaikydama mažametį sūnų kalbėjo kaunietė Živilė Rakauskė.

Dėl išlikusio karantino reikalavimo dėvėti veidą dengiančias kaukes, žiūrovai mieliau rinkosi saugiu atstumus įsitaisyti ant žolės, nei sėdėti priešais sceną sustatytose kėdėse ir dėvėti kaukes.

Ne vienos žiūrovės galvą puošė lauko žolynų vainikai, kuriuos čia pat galėjai nusipinti medžių pavėsyje įsikūrusiose dirbtuvėlėse. Paparčio žiedo ieškojimui dirbtuvėse buvo siūloma pasigaminti žibintus – dekoruoti stiklainiukus, prisitvirtinti rankeną, o stiklainio viduje įtupdyti žvakę.

Žiūrovai taip pat galėjo pasigaminti visai neįmantrų plaustelį vainiko paleidimui į Nemuną. Kryžiumi sutvirtintų medinių lentelių viduje priklijuota žvakė, o prieš paleidžiant pasroviui, vainikas nuo galvos uždedamas ant pasigaminto plaustelio.

Kalbinti kauniečiai prisipažino, kad labiau nei galimybės laisvai eiti į parduotuves ar kavines yra pasiilgę renginių. „Nė akimirkos neabejojau, kad eisiu į Joninių šventę, – užtikrintai tarė pensininkė Aldona Armienė. – Taip, labai gerai pasivaikščiojimai gamtoje, bet esu įpratusi pasižmonėti, todėl labai laukiau nemokamų renginių, kuriuos visada anksčiau lankydavau“.