"Man šie metai yra didelių pasikeitimų metai – persikėlimas iš Žemaitijos į Kauną, vyskupijos pasikeitimas yra didžiulis pokytis. Kad ir kaip būtų – šiek tiek netikėta, nors ir galėjau nujausti, kad galiu būti tarp kandidatų, – atvirai prisipažino Kauno arkivyskupijos ganytojas, negalintis pamiršti ir Žemaitijos. – Iš tiesų pamilau šį kraštą, daug įvairiausių projektų buvo pradėta. Reikėjo pirmiausia persiorientuoti ir save grąžinti tiek fiziškai, tiek emociškai į Kauną."

K.Kėvalas neslepia – tai jam kartu ir didelis džiaugsmas, nes Kaunas – jo gimtasis miestas, Kauno vyskupija pažįstama, čia tarnaujantys kunigai žinomi.

"Šie metai visiems mums buvo nelengvi dėl pandemijos – lydėjo ir nerimas, ir įtampa, ir tos žinios apie viruso plitimą mūsų krašte ir visame pasaulyje šituos metus nuspalvino ypatinga nuotaika, bet kartu išlaikėme ir viltį, kad gyvenimas eina į priekį, kad reikia išmokti gyventi su ta situacija, kuri mus ištiko", – apibendrina arkivyskupas. Anot jo, tai mūsų kartos išbandymas. "Šie metai, galėčiau sakyti, sumišę, ir patirčių, kurios lydėjo šiemet, neįmanoma užmiršti", – priduria K.Kėvalas.

Beprecedenčiai įvykiai

Vienas didžiausių iššūkių Bažnyčiai šiemet neabejotinai buvo atšauktos viešos pamaldos su žmonėmis. Šv.Velykas ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių katalikai šventė dalyvaudami iškilmingose šv.Mišiose nuotoliniu būdu – per televiziją, radiją ar internetu. Užklupus antrajai koronaviruso bangai, toks pat likimas ištiko ir šv.Kalėdas – bažnyčių durys atviros tikintiesiems tik privačiai maldai, šv.Mišios su žmonėmis nebuvo aukojamos.

Šiais metais planavome viską atsargiai, nes niekas nežino, kaip bus su pandemija. 

"Esu klausęs kunigų, kuriems jau daugiau kaip 90 metų, ir jie sakė nieko panašaus per visą savo gyvenimą nepatyrę – kad kunigas melstųsi tuščioje bažnyčioje per didžiausias katalikams iškilmes Velykas arba dabar, per Kalėdas. Absoliučiai beprecedenčiai įvykiai, net jeigu peržvelgtume kelių šimtų metų Bažnyčios istoriją. Yra buvęs viduramžiais precedentas, kai ištiko maras, ir popiežius buvo įvedęs dalinį karantiną, kad apsaugotų žmones, bet tokios patirties, kaip šiemet, niekas nėra turėjęs", – pripažįsta Kauno arkivyskupijos ganytojas.

"Mums, vyskupams, priimti tokį sprendimą, kad uždaromos bažnyčios šventėms, tiesiog yra prieš mūsų prigimtį: turėjome elgtis prieš tai, ką paprastai skelbiame ir kur mūsų širdis linksta. Juk nuolat kviečiame, kad žmonės ateitų, kad rinktųsi, kad būtų bendrystė ir kiekvienas iš mūsų pajustume džiaugsmą būti kartu. Ir štai turime sakyti, kad neateikite, nesibūriuokite, nebūkite kartu. Tikrai skausmingas sprendimas, nors jaučiame, kad situacija labai ypatinga ir turime reaguoti bei bendradarbiauti su valstybės institucijomis ir visa bendruomene, kad stabdytume viruso plitimą", – sako dvasininkas ir čia pat suskumba pasidžiaugti, kad ir tokioje situacijoje galima įžvelgti pozityvių dalykų. "Transliuoti šv.Mišias internetu, kreiptis į žmones tuo virtualiuoju būdu iš pradžių buvo nelengva, nes reikėjo kalbėti tuščioje bažnyčioje žiūrint į kamerą ir įsivaizduojant žmones, kad jie tavęs klauso – mes įpratę kalbėti matydami žmones. Bet tai atvėrė mums naujų galimybių, kurių anksčiau nevertinome", – sako K.Kėvalas.

Pasak jo, per šiuos metus ir dvasininkai jau įprato rengti konferencijas per nuotolį, dirbti ir spręsti įvairius klausimus per nuotolį. "Netgi giedoti ar maldos susitikimą per nuotolį galima surengti. Katechezės užsiėmimai vaikams, jaunimui, suaugusiesiems, sužadėtiniams – viskas vyksta šiuo metu virtualiai. Niekada nėra to buvę Bažnyčios gyvenime. Ši patirtis, manau, duos vaisių ateityje. Žinoma, malda per nuotolį nėra tokia pat, kaip susirinkus bažnyčioje gyvai – tai žmonės labai pajuto ir su skausmu bei liūdesiu priėmė mūsų žinią, kad negalime susirinkti", – pripažįsta arkivyskupas.

Nepaisant pandemijos, 2020-ieji Lietuvos katalikų bažnyčioje gausūs išskirtinėmis sukaktimis. Tai ir kardinolo Vincento Sladkevičiaus, ir popiežiaus šventojo Jono Pauliaus II 100-osios gimimo metinės. "O kur dar Lietuvos nepriklausomybės 30-metis ir daugybė visuotinei Bažnyčiai svarbių datų", – priduria K.Kėvalas ir apgailestauja, kad nebuvo galima jų švęsti rengiant dideles šventes dėl pandemijos apribojimų.

Atsinaujinti ne tik iš vidaus

K.Kėvalui tapus naujuoju Kauno arkivyskupu, šie metai atnešė ir kitų naujovių: iki tol arkivyskupijos administratoriumi buvęs vyskupas Algirdas Jurevičius paskirtas Žemaitijos ganytoju, K.Kėvalo generalvikaru paskirtas Kauno šv.apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos administratorius kunigas Evaldas Vitulskis, akademinė jaunimo sielovada turi du jaunus misionierius iš Slovakijos.

"Natūraliai naujam vyskupui atvykus yra renkama nauja kunigų taryba, kurią galėtume palyginti su ministrų kabinetu valstybės lygiu, taip pat atnaujinta Ekonominė taryba, tribunolo veikla – arkivyskupijos struktūros atsinaujino, toliau dirbame su pastoraciniais centrais, atnaujiname veikimo programas ir kryptis, planuojame "Palaiminimų šeštadienių" renginius, kurie išbandyti ir prigijo Žemaitijoje", – žvilgsnį ir į ateities darbus meta Kauno arkivykupijos ganytojas.

"Šiais metais planavome viską atsargiai, nes niekas nežino, kaip bus su pandemija. Bandome atsinaujinti iš vidaus", – priduria pašnekovas.

Gyvenimas duoda mums išbandymų, kad taptume stipresni ir pajėgesni kitiems dovanoti džiaugsmą, ramybę ir viltį.

Tiesa, atsinaujinimas vyksta ir Kauno miesto veidą puošiančiose bažnyčiose: sutvarkytas Švč.Sakramento bažnyčios pietinis frontonas, renovuojamas Šv.arkangelo Mykolo (įgulos) bažnyčios, dar kauniečių vadinamos Soboru, fasadas, baigiamas perdengti Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) stogas, kurį buvo nuniokojusi audra, sutvarkytas Kauno jėzuitų vienuolyno komplekso namas ir Šv.Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios fasadas, atgyja Šv.Jurgio kankinio bažnyčia ir pranciškonų vienuolyno kompleksas. "Šie darbai dabar yra patys rimčiausi. Žvelgiant į visą arkivyskupiją, dar reikėtų paminėti Vilkijos, Veliuonos, Panevėžiuko, Siesikų bažnyčių tvarkymo darbus. Labai džiaugiamės Kauno arkikatedros remonto darbų eiga – dabar tvarkoma Švč.Sakramento koplyčia ir keli šoniniai altoriai. Tie darbai vyksta gana lėtai, nes reikia atlikti tyrimus, darbas labai kruopštus ir vadinamojo euroremonto nepadarysi", – šypteli dvasininkas.

Pasak jo, dabar didžiausias rūpestis – kaip būtų galima tęsti Švč.Sakramento bažnyčios remontą. "Kitas etapas – stogo tvarkyba. Kalbamės su architektais, ieškome fondų ir galimybių. Tikiuosi, kad netrukus jau turėsime sprendimą. Tai labai unikali bažnyčia, jos istorija – neįtikimai turtinga, pagaliau – ji stovi miesto centre ir turime labai didelį troškimą ją sutvarkyti, kad tarnautų ir tikintiesiems, ir miesto reikmėms", – sako arkivyskupas.

"Šios Kalėdos mums buvo tikras išbandymas, nes naujai išgyvenome evangelijos pasakojimą, kaip Šventoji Šeima dėl grėsmės turėjo bėgti į Egiptą – nebuvo ramybės ar džiaugsmo laikas, bet nuolatinis išbandymas. Labai norisi palinkėti – nepasiduokime nerimui, nevilčiai ir liūdesiui. Gyvenimas duoda mums išbandymų, kad taptume stipresni ir pajėgesni kitiems dovanoti džiaugsmą, ramybę ir viltį. Tikiuosi, kad 2021-ieji tokie ir bus, nes praėję metai mus užgrūdino tuo susitelkimu, pastangomis neprarasti vilties, sustiprino ir parengė būti labiau sutelktiems ir vilties pilniems, tad tikiu, kad kitais metais turėsime daugiau atjautos, daugiau pagarbos ir vilties kasdienybėje – to ir linkiu", – pokalbį užbaigia Kauno arkivyskupas K.Kėvalas.